Minimali alga nuo kitų metų augs beveik 14 procentų

(5)

Vyriausybė pritarė, kad minimali mėnesinė alga (MMA) nuo kitų metų augs iki 730 eurų. Augs ir neapmokestinamasis pajamų dydis, todėl mažiausias algas gaunančių žmonių uždarbis į rankas didės daugiau nei 50 eurų. Kartu didės mokesčiai, ką labiau pajus dirbantys individualiai.

Minimali mėnesio alga (MMA) nuo 2022 metų sausio didinama 88 eurais (beveik 14 proc.) - nuo 642 iki 730 eurų. Atskaičius mokesčius MMA sieks 518 eurų „į rankas“. Minimalus valandinis atlygis augs nuo 3,93 iki 4,47 euro.

Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, didinti MMA leidžia gera padėtis šalies ūkyje, palankios prognozės kitiems metams bei geras pajamų surinkimas į valstybės biudžetą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė yra sakiusi, kad tai vienas reikšmingiausių MMA padidėjimų per dešimtmetį, rašo BNS.

Paskutinį kartą minimali alga buvo didinta šių metų pradžioje. Tuomet ji augo 6 procentais - nuo 607 iki 642 eurų. MMA ir mažiau Lietuvoje uždirba apie 127 000 darbuotojų.

Mažiausiai uždirbantys pajamų „į rankas“ augimą pajus dar ir dėl to, kad Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlyti Seimui nuo kitų metų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį 60 eurų - iki 460 eurų. Pakeitus jo apskaičiavimo formulę pajamos „į rankas“ padidėtų tik uždirbantiems iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

Lietuvoje VDU šių metų antrą ketvirtį buvo - 1 566,4 euro „ant popieriaus“. Palyginus su tuo pačiu 2020 metų laikotarpiu vidutinė alga Lietuvoje augo 12 procentų.

Didins biudžetininkų algas

Vyriausybė pritarė ir siūlymui keturiais eurais didinti bazinį pareiginės algos dydį - pagal jį skaičiuojamas politikų, teisėjų, pareigūnų, tarnautojų ir biudžetininkų darbo užmokestis.

Seimui siūloma kitąmet jį didinti nuo 177 iki 181 euro.

„Bazinis dydis didėtų 2,3 procento. Apie 200 000 darbuotojų atlyginimai padidėtų nuo 16,8 iki 129,2 euro, priklausomai nuo priskirto algos koeficiento, iš kurio dauginamas bazinis dydis“, - pažymi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Seimui pritarus, beveik 25 000 mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų kitąmet gautų per 100 eurų didesnį atlyginimą.

Nuo šių metų pradžios bazinis pareiginės algos dydis kilo 1 euru.

Kaip bendrai algas šalyje paveiks šiuo metu valdžios siūlomi pakeitimai, yra sudėtinga apskaičiuoti, tačiau vien dėl MMA augimo vidutinis darbo užmokestis 2022 metais augtų maždaug 1,5 punkto sparčiau, nei jos nedidinant.

Pramonei įtakos nedarys

Minimalios algos didinimas neturėtų turėti įtakos Lietuvos pramonei ir stambiajam verslui.

VMG grupės generalinis direktorius Egidijus Mockus sako, kad jo vadovaujamos grupės įmonėms minimalios algos didinimas įtakos nedarys.

„Mes darbuotojams mokame didesnius atlyginimus nei minimali alga“, - „Vakarų ekspresui“ sakė E. Mockus. Anot jo, skirtingose grupės įmonėse priklausomai nuo regionų darbuotojų algos skiriasi.

Iš viso VMG vienija 25 įmones, kuriose dirba apie 5 000 žmonių.

Oficiali statistika rodo, kad VMG grupei priklausančioje „Klaipėdos medienoje“ dirba beveik 850 žmonių, kurių rugpjūčio mėnesio algų vidurkis buvo 1 923 eurai. Kitoje VMG grupės įmonėje „Sakuona“, kuri įsikūrusi Klaipėdos rajone esančiuose Plikiuose, dirba 650 žmonių. Jų algų vidurkis yra 1 557 eurai per mėnesį.

„Mūsų įmonėse atlyginimai kyla nuolat“, - akcentuoja E. Mockus. Anot jo, per pastaruosius kelerius metus vidutiniškai algos VMG grupės įmonėse augo po 10 procentų kasmet.

„Negerai yra tai, kad MMA didinama labiau nei Lietuvoje auga darbo našumas“, - sako E. Mockus.

mockus Neraminti turėtų tai, jog darbo užmokestis auga sparčiau nei darbo našumas.

Didės mokesčiai

Verslo ir mokesčių teisės konsultacijas teikianti MB „Verslo balansas“ vadovė Vida Šipurovė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad padidinus MMA augs ir mokesčiai, kurie yra tiesiogiai su tuo susiję.

„Brangs verslo liudijimai, privalomasis sveikatos draudimas, daugiau mokės mokesčių dirbantys pagal individualią veiklą, savarankiškai mokantys įmokas pensijai gauti ir kiti“, - vardija V. Šipurovė.

Anot jos, verslo liudijimai brangs nuo 100,79 iki 114,61 euro per mėnesį. Privalomasis sveikatos draudimas brangs nuo dabartinių 44,81 Eur/mėn iki 50,95 Eur/mėn.

Privalomojo sveikatos draudimo brangimas atsilieps ne tik dirbantiems, bet ir neturintiems draudžiamųjų pajamų ir nedraustiems valstybės, nes jų išlaidos draudimui per metus padidės 72 eurais - iki 611,4 euro.

ŠipurovėMinimalios algos didinimas didina mokesčius dirbantiesiems individualiai.

Didės „fūristų“ algos

Augant MMA didės ir oficialūs atlyginimai darbuotojų, kurie dalį atlyginimo gauna kaip komandiruotpinigius. Daugiausia tai vilkikų vairuotojai ar kiti dirbantieji, kurie įdarbinami lietuviškose kompanijose, bet didžiąją laiko dalį dirba užsienyje.

Pasak V. Šipurovės, dabar yra taikoma 1 060 eurų atlyginimo riba, kurią pasiekus dienpinigiai neapmokestinami, o štai priėmus numatomus pakeitimus nuo kitų metų pradžios ši suma padidės iki 1 205 eurų.

Pabrangs kaupimas pensijai

„Dirbantys savarankiškai taip pat turės daugiau mokėti, kad įgytų privalomą vienerių metų darbo stažą pensijai gauti“, - pažymi V. Šipurovė.

Anot jos, asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kitais metais valstybinio socialinio draudimo įmokų mokės 132,21 Eur daugiau nei šiemet - iš viso 1096,75 euro. Dirbantiems pagal verslo liudijimą metinis brangimas sieks 92,08 euro (mokėti teks 763,87 euro).

Mažųjų bendrijų nariams atitinkamai metiniai mokesčiai augs 146,04 euro - iki 1 211,51 euro.

„Daugiau turės susimokėti ir būsimos mamos, kurios norės užsidirbti motinystės ir vaiko priežiūros atostogoms“, - pažymi V. Šipurovė.

Ji taip pat pataria neskubėti eiti atostogų darbuotojams, kurie uždirba minimalią algą, nes kitais metais jų atostoginiai, net ir priskaičiuoti už šiuos metus, didės kartu su augančia MMA.

Didėja infliacija

Ekspertai skaičiuoja, kad toks spartus atlyginimų augimas yra neišvengiamas, nes pasaulio rinkose labai pabrango žaliavos, brangsta degalai ir energetiniai ištekliai.

Infliacija Lietuvoje muša pastarojo laikotarpio rekordus. Rugpjūtį metinis kainų augimas jau buvo pasiekęs 5,3 procento. Vyriausybė, siekdama žmonėms nesukelti šoko, imasi ne tik algų kėlimo, bet ir ruošiasi stabdyti kainų augimą.

Ji Seimui pateikė siūlymus, pagal kuriuos elektra ir dujos kitąmet nebrangtų daugiau nei 20-30 procentų, o likusią pabrangimo dalį žmonės galėtų sumokėti per ateinančius penkerius metus.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder