Ministerija siūlo vykdyti nuotolinę automobilių taršos kontrolę

Nuotolinės taršos stebėsenos įranga leidžia išmatuoti pro ją pravažiuojančios kiekvienos  transporto priemonės išmetamų teršalų kiekį čia ir dabar. 

Taip pat fiksuojamas automobilio valstybinis numeris, greitis, aplinkos meteorologiniai parametrai. 

Studijos  autoriai teigia, kad tokia sistema leistų efektyviai nustatyti pačias taršiausias, techniškai netvarkingas transporto priemones ir riboti jų dalyvavimą eisme.

Studijoje buvo įvertinta užsienio šalių patirtis ir galimybės tokias sistemas diegti Lietuvoje. Pasiūlyti trys galimi nuotolinės taršos stebėsenos modeliai. Efektyviausiu siūloma laikyti hibridinį variantą – keliuose naudoti ir stacionarią, ir kilnojamą įrangą. 

Tai leistų patikrinti apie 80 proc. viso Lietuvos transporto priemonių parko ir nustatyti maždaug 2 proc. pačių taršiausių automobilių. Tokiems automobiliams būtų taikomos sankcijos ir ribojamas dalyvavimas eisme.

Investicijos į nuotolinę taršos kontrolės sistemą per 15 metų laikotarpį siektų apie 12,7 mln. eurų, tačiau ekonominė ir socialinė nauda būtų beveik 600 mln. eurų. 

Skaičiuojama, kad įdiegus nuotolinę taršos kontrolę kasmet būtų galima sumažinti kelių transporto išmetamų teršalų kiekį: azoto oksidų – 6,4 proc. (1 446 tonos), kietųjų dalelių – 10,3 proc. (193 tonos), o anglies monoksido – net 50 proc. (5 817 tonų).

„Investicijos į nuotolinę taršos kontrolę yra ne išlaidos, o ilgalaikė nauda visai visuomenei. Už kiekvieną į šią sistemą investuotą eurą Lietuva atgautų keliasdešimt kartų daugiau vertės – tai švaresnis oras, mažesnės sveikatos priežiūros išlaidos, didesnis gyvenimo komfortas gyventojams. 

Be to, tokia kontrolė leistų kryptingai mažinti taršių automobilių skaičių, nesukeliant papildomos naštos tiems, kurie laikosi taisyklių.“, – teigia laikinasis aplinkos ministras Povilas Poderskis.

Remiantis nacionalinės teršalų apskaitos duomenimis, kelių transportas yra didžiausias oro taršos azoto oksidais (NOx) šaltinis Lietuvoje.