Mintis, kuri vagia jūsų miegą

Pagrindinės mintys

· „O kas, jeigu...?" – vienas dažniausių miego trikdžių.

· Užuot grimzdę į blogiausius scenarijus, remkitės realybe, o ne baime.

· Smegenys gali vėl išmokti miegoti – ir tai teikia vilties.

Atgulate į lovą. Šviesos išjungtos. Kūnas pavargęs. Bet protas? Pradeda tyliai šnabždėti – o kartais net rėkti:

· O kas, jeigu rytoj viską sugadinsiu per pristatymą?

· O kas, jeigu mano vaikui nesiseka mokykloje?

· O kas, jeigu parašiau kvailą žinutę?

Šis tylus ramybės vagis – „O kas, jeigu...?" minties ciklas – yra vienas dažniausių miego trikdžių, kurį tenka stebėti terapijoje ar koučingo sesijose. Tai užslėpta nerimo forma. Ji apsimeta produktyvumu („tiesiog bandau būti pasiruošęs"), bet iš tiesų veikia kaip psichologinės pelkės.

Jūsų mintys formuoja jūsų miegą

Per mokymus apie kognityvinę elgesio terapiją nemigai (CBT-I) išgirdau mintį, kuri įstrigo ilgam: problema dažniausiai ne pats miegas, o mūsų mintys apie miegą.

Mus dažniausiai laikyti nemiegoti ne pati diena, o pasakojimas, kurį apie ją kuriame. Ir apie rytojų.

Kuo labiau save spaudžiame užmigti, tuo labiau budrūs tampame.

Tai paradoksas – ir nerimastingi protai į jį patenka lengviausiai.

Dauguma žmonių, su kuriais dirbu, mano, kad neramus protas – jų prigimtis. Jie įsitikinę, kad „nuo to pabėgti neįmanoma". Bet tai – išmokta būsena.

O kas išmokta – gali būti ir atprasta.

Tai teikia daug vilties: jūsų smegenys gali vėl išmokti miegoti.

Tikros istorijos, tikri nemigos vakarai

Lena, 42 m., mokytoja ir dviejų vaikų mama, pasakojo, kad dažnai užmiega lengvai, bet pabunda apie 2 val. nakties.

„Mano smegenys pradeda vardinti viską, ką galėjau pamiršti arba ką galiu rytoj sugadinti. Tarsi tyčia laukia tylos, kad mane užkluptų."

Evanas, 29 m., IT specialistas, sakė, kad bijo vakaro, nes tada mintys apie darbą, santykius ir ateitį ima suktis be perstojo.

„Vidurnaktį būnu toks budrus, koks norėčiau būti devintą ryto," – juokavo su susierzinimu.

Kaip sustabdyti šį srautą

· Įvardykite tai: pasakykite sau: „Tai mano naktinė 'o kas, jeigu' mintis." Pavadinimas padeda sukurti atstumą.

· Išrašykite mintis: laikykite šalia lovos „išsirašymo" dienoraštį. Ne tam, kad spręstumėte mintis, o kad jas paleistumėte.

· Pakeiskite klausimą: vietoje „O kas, jeigu?" klauskite: „Kas labiausiai tikėtina?" Tai grąžina jus į realybę, o ne baimę.

· Miego mantra: kartokite raminančią frazę, pvz., „Ši mintis gali palaukti" arba „Dabar aš ilsėsiuosi." Tai siunčia signalą jūsų nervų sistemai, kad laikas atsipalaiduoti.

Pabaigai

Miegui nereikia tobulumo.

Jam reikia leidimo.

Ir jūs galite jį sau duoti – kai švelniai atsisiejate nuo minčių, kurios sako, kad dar kažką turite išspręsti.

Poilsis prasideda ne tada, kai viskas sutvarkyta. Jis prasideda tada, kai leidžiate sau ilsėtis – net jei galvoje vis dar kyla „o kas, jeigu?"