Mobilioji vaistinė – į kaimą ar prekybos centrą?

Vyriausybė pritarė

Nors Europos Sąjungoje 100 tūkst. gyventojų tenkančių vaistinių skaičius yra 31, Lietuvoje tokiam pačiam kiekiui žmonių tenka net 47 vaistinės. 

Vis dėlto Valstybės kontrolės audito ataskaitoje „Vaistų prieinamumas gyventojams“ nurodoma, kad net 62,5 proc. savivaldybių įvardija problemas, susijusias su vaistų prieinamumu regionuose.

Į tai reaguodami politikai ėmėsi sprendimų. Dar šių metų vasarą tuometinis Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas pateikė Farmacijos įstatymo pataisas, numatančias įteisinti mobiliąsias vaistines, kad gyventojai vaistų galėtų nusipirkti ir atokesniuose kaimuose bei miesteliuose.

„Tikiuosi, kad bus sudarytos tokios sąlygos, jog pavienės vaistinės ar tinklai bus suinteresuoti teikti šią paslaugą. 

Yra miestelių, kur gyvena daugiau nei tūkstantis žmonių, o vaistinių nėra“, – teigė A.Matulas. Jo siūlymu, turėtų būti „nustatytas pastovus grafikas, kada autobusiukas-vaistinė ant ratų atvažiuoja į vieną ar kitą miestelį arba kaimą, ir tokiu būdu žmonės žinotų laiką“.
 
Vyriausybė iš esmės pritarė mobiliųjų vaistinių idėjai, bet reikalauja griežtesnės valstybinės priežiūros. Išvažiuojamosios paslaugos turės būti įtrauktos į vaistinės licenciją – be šio punkto vaistinė negalės teikti tokių paslaugų. Taip pat siūloma pavėlinti įstatymo įsigaliojimo terminą iki kitų metų lapkričio 1 d.
Pataisų svarstymą toliau tęs naujasis Seimas.

Neliko saugiklių

Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Žydrūnas Mineikis teigia, kad projektas, kurio pirminis tikslas buvo didinti vaistų prieinamumą regionuose, pasikeitė iš esmės. 

„Pradinė idėja buvo aprūpinti regionų, kaimo ir atokesnių vietovių gyventojus vaistiniais preparatais. Dabar idėja virto kuo kitu. Tiesiog atsiranda nauja vaistinių rūšis – vaistinės ant ratų, kurios gali važiuoti kur nori.“
 
Pasak jo, Konkurencijos taryba paprieštaravo pradiniame pasiūlyme numatytiems saugikliams: „Pirmojoje Vyriausybės išvadoje matėme reikalingus saugiklius, kad mobiliųjų vaistinių paslaugos galėtų būti teikiamos tik tose vietovėse, kur nėra nė vienos veikiančios vaistinės. Konkurencijos taryba pareiškė protestą ir galutinėje išvadoje šių saugiklių nebeliko.“

Dabar, anot Ž.Mineikio, mobilioji vaistinė, gavusi valdytojų leidimą, galės atvažiuoti kur tik panorėjusi.

„Kam važiuoti į kaimelius, jei gali autobusiuką pasistatyti Gariūnuose ar prie „Akropolio“, kur yra didesnis žmonių srautas? Juk kas neuždrausta, tas galima.

Vaistinėms tiesiog finansiškai neapsimokės važiuoti į atokius kaimelius. Juk ir „Barbora“ į regionus nieko neveža – veža tik ten, kur yra srautai, kur žmonės perka. 

Lygiai taip pat būtų ir su mobiliąja vaistine“, – mąsto Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Žydrūnas Mineikis.

Neaiškios sąlygos vaistininkams

Ž.Mineikis kelia daugiau praktinių klausimų: „O kaip darbo sąlygos? Darbo-poilsio režimas? Asmens higienos klausimai? 

Ar automobilyje būtų tualetas, kriauklė rankoms nusiplauti? Kokio dydžio turėtų būti automobilis? Kaip atrodys šaldytuvai, kuriuose bus transportuojami vaistai?“

Nerimą vaistininkų profsąjungos pirmininkui kelia ir darbuotojų saugumo klausimai. „Kaip jausis darbuotojas, turėdamas vežti pakankamai didelę pinigų sumą? Arba kaip apsisaugoti nuo neblaivių asmenų? Yra tiek daug klaustukų“, – sako Ž.Mineikis.
 
„Kitas svarbus niuansas dėl asortimento – ką jis turės toje mobiliojoje vaistinėje? Juk negavę norimos prekės, pirkėjai piktinsis, o visas negatyvas teks vaistininkui. 

Taip pat matome tendenciją, kad vaistinių tinklai iš vaistininkų reikalauja parduoti tam tikro ženklo prekes, maisto papildus. 

Žmonės išleidžia pinigus, bet ar pasveiksta, ar tai efektyvu? Ir vėl lieka nepatenkinti“, – apie grėsmes mobiliosiose vaistinėse dirbantiems vaistininkams svarsto profesinės sąjungos vadovas ir priduria, kad sąjunga dar mėgins kalbėtis su Seimo nariais apie projekto sustabdymą.

Kur komanda?

Vyriausybės išvadoje numatyta, kad mobiliosios vaistinės paslaugas galėtų teikti vaistininkas, taip pat nuotoliu jo prižiūrimas farmakotechnikas, baigęs studijas iki 2006 m. ir tik miesteliuose, kuriuose gyvena mažiau kaip 3 tūkst. gyventojų.
 

„Labiausiai vaistų prieinamumo regionuose problemą spręstų farmakotechnikų įgalinimas, – sako Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

 – Jei nuotoliu vaistininkų prižiūrimi farmakotechnikai galėtų dirbti miestuose, turinčiuose iki 10 tūkstančių gyventojų, vaistinės turėtų gerokai didesnę galimybę užtikrinti ne tik platesnę vaistinių geografinę aprėptį, bet svarbiausia, kad vaistinės dirbtų ir vakarais, ir savaitgaliais.“

 
Pirmininkė priduria, kad gyventojams nesvarbu, ar paslaugos teikiamos pastate, ar mobiliajame automobilyje: „Svarbu, kad prireikus vaistų arčiausiai esanti vaistinė tikrai dirbtų.“
 
Ž.Mineikis atkreipia dėmesį, kad mobiliosiose vaistinėse vaistininkas ar farmakotechnikas paslaugas teiks vienas. 

„Jam teks ir vairuoti, ir aptarnauti, ir konsultuoti – labai daug darbų. Mūsų tikslas yra, kad vaistinėje būtų komanda – ir farmakotechnikas, ir vaistininkas, šiuo atveju, ir vairuotojas. 

Pasidalinus darbus tokios išvažiuojamosios farmacinės paslaugos teiktų didžiausią naudą pacientui, o ne tik uždirbtų pinigus tinklui. Deja, komanda nenumatyta“, – apgailestauja profesinės sąjungos pirmininkas.
 
Jis siūlo alternatyvius sprendimus: „Galvojame, kad yra paprastesnių būdų įgyvendinti šitą tikslą, nekuriant tiek daug poįstatyminių aktų. Galima būtų organizuoti reikiamo vaisto užsakymus ir konsultacijas telefonu.“