Afrika suskils į du žemynus, „kaip užtrauktukas“: mokslininkai prognozavo skilimo pasekmes

Skilimo procesas ir būsimasis vandenynas

Geologinis skilimas vyksta pagal Rytų Afrikos rifto liniją – vieną didžiausių Afrikos tektoninių struktūrų, kurios ilgis yra apie 6 400 kilometrų. 

Šis lūžis, nusidriekiantis nuo Jordanijos į pietvakarius per Rytų Afriką iki Mozambiko, skiria žemyną „kaip užtrauktukas”.

Kai procesas bus baigtas, maždaug po 5–10 milijonų metų, Afrika suskils į dvi pagrindines dalis: didelė vakarinė dalis apims daugumos šiuolaikinių šalių, tokių kaip Egiptas, Nigerija, Alžyras ir Namibija, teritoriją.

Mažesnė rytinė dalis: ją sudarys Somalis, Kenija, Tanzanija, Mozambikas ir didžioji Etiopijos dalis.

Mokslininkai mano, kad šio skilimo vietoje, kuris eis per tokius ežerus kaip Malavis ir Turkana, laikui bėgant susidarys naujas vandenynas.

1968 m. duomenys ir judėjimo greitis

Tyrimui mokslininkai sutelkė dėmesį į Afar regioną, kuriame susikerta trys tektoniniai lūžiai (Raudonosios jūros, Adeno įlankos ir Etiopijos rifto). 

Šis regionas laikomas vieta, kurioje skilimo procesas yra ankstyvoje stadijoje.

Mokslininkai tyrė magnetinius duomenis, surinktus dar 1968 ir 1969 metais, ir, derindami juos su šiuolaikinėmis analizės technologijomis, atrado naujos informacijos apie Žemės plutos magnetinį lauką. 

Šie magnetiniai pėdsakai rodo lėtą, bet nuolatinį kontinentinės plutos skilimą, kur ji ištempia ir plonėja. Nors procesas trunka milijonus metų, jo greitis šiaurinėje skilimo dalyje yra tik 5–16 milimetrų per metus.

„Šie atradimai suteikia unikalią perspektyvą, kaip mūsų planeta nuolat keičiasi ir smenga tiesiai po mūsų kojomis“, – teigė profesorius Peteris Stilesas, geologas iš Kilo universiteto.