Antarktidoje užfiksuotas ledinis tiltas su tuneliu: unikali arka, slepianti mirtiną pavojų

Ledo architektūra ir vandenyno galia

Netoli Ukrainos Antarkties stoties užfiksuotas ledo masyvas su natūraliu tuneliu atskleidžia sudėtingus žemyno erozijos procesus. Tokios formos susidaro ten, kur gamtos jėgos – vandenyno bangos ir šiltos srovės – randa silpniausias ledyno vietas ir pradeda sistemingai jas „graužti“ tiek viršuje, tiek po vandeniu.

Kaip gimsta ledo tiltai?

Nacionalinio Antarkties mokslo centro specialistai paaiškino, kad arkos formavimasis yra laipsniškas ir negrįžtamas procesas:

• Įtrūkimai: Viskas prasideda nuo mikroskopinių plyšių ledo masėje.
• Erozija: Šiltas oras, vėjas ir lietus plečia šiuos plyšius, paversdami juos urvais.
• Tunelio atsiradimas: Vandens srovės išplauna vidinę dalį, kol galiausiai susidaro permatomas tunelis arba arka.

Pavojingas grožis: kodėl negalima artintis?

Nors poliaristų nuotraukos gniaužia kvapą, mokslininkai primena, kad tokios arkos yra laikinos. Jos signalizuoja apie neišvengiamą ledkalnio griūtį.

Plaukti po tokia arka ar būti šalia jos yra ekstremaliai pavojinga, nes tūkstančius tonų sveriančios ledo konstrukcijos gali sugriūti bet kurią sekundę be jokio išankstinio perspėjimo.

Užfiksuotas ledkalnis priklauso stalų formos (angl. tabular icebergs) masyvams. Jie atsiskiria nuo šelfinių ledynų ir pasižymi itin lygiu paviršiumi bei stačiais šonais.

Šaltinis: Nacionalinis Antarkties mokslo centras