Astronomai kosmoso erdvėje aptiko nesuprantamą raudoną objektą: tai visiškai naujas reiškinys

Tikriausiai tai yra visiškai naujas astronominių objektų tipas. Mokslininkų teigimu, visi „maži raudoni taškai“ yra taip toli, kad šviesa iš jų keliaudama pas mus nukeliavo maždaug per 12 milijardų metų. 

Tai reiškia, kad mokslininkai pamatė šiuos objektus tokius, kokie jie buvo praėjus 1,8 milijardams metų po Didžiojo sprogimo. 

Tyrimas paskelbtas žurnale „Astronomy&Astrophysics“, rašo „Science Daily“.

Iš pradžių astronomai spėjo, kad labai ryškūs keisti raudoni objektai gali būti milžiniškos žvaigždės.

Tačiau „maži raudoni taškeliai“ neatitiko nė vieno iš įprastų žvaigždžių aprašymų. 

Tada kilo prielaida, kad tai gali būti labai tankios galaktikos, kuriose, nepaisant palyginti nedidelio dydžio, yra keli šimtai tūkstančių žvaigždžių. 

Tačiau tai kelia abejonių dėl pagrindinių galaktikų susidarymo teorijų ankstyvojoje visatoje. 

Tai reikštų, kad žvaigždės susiformavo dėl neįprastų procesų, kurių anksčiau niekas nematė. 

Kita teorija teigia, kad „maži raudoni taškeliai“ yra aktyvūs galaktikų branduoliai, paslėpti po dideliu dulkių sluoksniu, kuris suteikia jiems raudoną spalvą. 

Aktyvūs galaktikų branduoliai susidaro, kai medžiaga spiralės forma patenka į centrinę galaktikos juodąją skylę, suformuodama ypač karštą akrecijos diską. 

Tačiau ši teorija prieštarauja žinomų aktyvių galaktikų branduolių, paraudusių nuo dulkių, modeliams.

Naudodami kosminį teleskopą „Webb“, astronomai aptiko daugybę vadinamųjų „mažų raudonų taškų“ ankstyvojoje visatoje / Nuotrauka: NASA

Tyrimo autoriai nusprendė surasti daugiau keistų raudonų objektų ankstyvojoje visatoje. Rezultatas – jie aptiko naujų „mažų raudonų taškų“, tarp kurių išsiskyrė vienas ypač keistas objektas. 

Jo šviesa skriejo link mūsų 11,9 mlrd. metų ir buvo ryškesnė nei visų kitų „raudonų taškų“.

Astronomai palygino žvaigždžių, galaktikų ir aktyvių galaktikų branduolių susidarymo modelius su šiuo objektu ir nerado visiškai sutampančių. 

Keista, bet raudono objekto šviesos spektras vis dėlto sutapo su tuo, kurį galima aptikti vienoje didžiulėje karštoje žvaigždėje arba kompaktiškoje galaktikoje. Todėl mokslininkai priėjo prie išvados, kad šis objektas gali būti žvaigždė-juodoji skylė, kurios anksčiau niekas nematė.

Šis objektas energiją gauna ne iš termobranduolinės sintezės, o iš supermasyvios juodosios skylės, kuri yra apgaubta storu vandenilio sluoksniu, kuris nudažo juodosios skylės akrecijos disko spinduliuojamą šviesą raudona spalva.

Tai nėra tikra žvaigždė, nes jos centre nevyksta termobranduolinė sintezė. Vandenilio dujos taip pat yra daug turbulentiškesnės nei įprastos žvaigždės atmosferoje. 

Mokslininkai mano, kad aktyvus galaktikos branduolys kaitina aplinkinę dujų apvalkalą panašiai kaip termobranduolinė sintezė kaitina išorinius žvaigždės sluoksnius, sukurdama panašų išorės vaizdą.