Baltijos jūra traukiasi: 275 milijardai tonų vandens ištekėjo per Danijos sąsiaurius

Ekspertai pabrėžia, kad šis drastiškas pokytis nėra atsitiktinumas, o sudėtingų atmosferos procesų ir klimato kaitos pasekmė.

„Atviro šaldytuvo efektas“

Lenkijos mokslų akademijos Okeanologijos instituto mokslininkas dr. Tomaszas Kijewskis paaiškino, kad pagrindinis šio reiškinio kaltininkas – specifinė meteorologinė konfigūracija. 

Nuo sausio pradžios vyravę stiprūs rytų vėjai tiesiog „išstūmė“ milžiniškas vandens mases per Danijos sąsiaurius į Šiaurės jūrą.

Mokslininkai tai vadina „atviro šaldytuvo efektu“:

Poliarinio sūkurio irimas: Virš Arkties esanti šalto oro masė pradeda „atsilaisvinti“.

Atmosferos srovių sutrikimai: Tai sukelia anomalijas – nuo neįprastų šalčio bangų iki staigaus vandens lygio kritimo tam tikruose baseinuose.

Vandens migracija: Kol laikosi aukštas slėgis ir stiprūs vėjai, vanduo tiesiog negrįžta į Baltijos baseiną.

Seklėjimas ir ekosistemos pavojai

Nors vandens lygio svyravimai paviršiuje gali atrodyti tik kaip laikina anomalija, ilgalaikiai procesai kelia nerimą. 

Nuo paskutinio apledėjimo Žemės pluta šiame regione lėtai kyla, todėl jūra natūraliai seklėja. 

Tačiau žmogaus veikla ir visuotinis atšilimas šį procesą daro pavojingesnį:

Vandens žydėjimas: Seklesnis vanduo greičiau įšyla, o upių nešamos trąšos skatina melsvabakterių dauginimąsi.

Deguonies trūkumas: Dumbliai suvartoja deguonį, sukurdami „mirties zonas“ jūros dugne.

Kritinė menkių būklė: Menkėms neršti reikia sūraus ir šalto dugno vandens, tačiau anaerobinės (be deguonies) sąlygos jų perimvietes per kelis dešimtmečius sumažino daugiau nei perpus.

Borealizacija – Arkties rūšių išstūmimas

Mokslininkė Anna Sowa pastebi dar vieną reiškinį – borealizaciją. 

Dėl kylančios temperatūros rūšys iš pietų platumų keliauja į šiaurę, konkuruodamos su vietine Arkties fauna. 

Arktis šyla keturis kartus greičiau nei likęs pasaulis, todėl vietinės ekosistemos nespėja prisitaikyti ir virsta „povandeninėmis dykynėmis“.

Nepaisant prastos Baltijos jūros „reputacijos“, mokslininkai džiaugiasi, kad tarša nuotekomis ir plastiku pastaruoju metu buvo sustabdyta. 

Visgi, pasak dr. T. Kijewskio, geriausia pagalba vandenynams dabar būtų tiesiog „nesikišti“ ir leisti gamtai pačiai bandyti atkurti pusiausvyrą.

© Baltijos jūra / stock.adobe.com nuotr.

Šaltinis: Alfa.lt