Beprotiškas planas: kodėl norėta susprogdinti Sacharą branduolinėmis bombomis

Sachara užima apie 9,2 milijono kvadratinių kilometrų Šiaurės Afrikoje, o dalis jos teritorijos yra žemiau jūros lygio. Būtent tai tapo pagrindu idėjoms dirbtinai užtvindyti dykumą.

Pirmieji projektai - kanalai vietoj smėlio

Vienas iš pirmųjų iniciatorių buvo škotų inžinierius Donaldas McKenzie. Jis pasiūlė užtvindyti El Jufo baseiną, nutiesti apie 644 kilometrų ilgio kanalą nuo Maroko pakrantės. Dėl to turėjo atsirasti vidinė jūra, kurios plotas būtų apie 96 tūkstančius kvadratinių kilometrų – maždaug tokio dydžio, kaip Airija.

1870-aisiais panašią idėją iškėlė Prancūzijos armijos kapitonas François-Élie Ruderis. Įkvėptas Sueco kanalo statybos, jis pasiūlė sujungti Viduržemio jūrą su sūria Šott el-Fadža Tuniso pietuose. 

Projektą parėmė Ferdinandas de Lessepsas – Sueco kanalo architektas – ir jis turėjo kainuoti apie 25 milijonus frankų.

Tikslas buvo ne tik palengvinti prekybą, bet ir pakeisti regiono klimatą – padidinti Šiaurės Afrikos drėgnumą ir derlingumą. Tačiau paaiškėjo, kad dalis teritorijų nėra žemiau jūros lygio, o išlaidos sparčiai auga. 

Galiausiai idėja nebuvo įgyvendinta.

Nuo inžinerijos – prie literatūros

Nors projektai liko popieriuje, jie įkvėpė prancūzų rašytoją Žiulį Verną. Romane „Įsiveržimas į jūrą“ (1905) jis aprašė vidinės jūros susidarymą Sacharoje dėl gamtos katastrofos.

Branduolinis variantas: JAV projektas

Radikaliausias planas atsirado XX amžiuje. Amerikos programos „Project Plowshare“ (Plowshare projektas) rėmuose JAV Atominės energijos komisija svarstė galimybę panaudoti „taikius“ branduolinius sprogimus kanalams sukurti. 

Buvo kalbama apie Kataro įdubos Egipte, esančios maždaug 60 metrų žemiau jūros lygio, užtvindymą.

Buvo numatyta, kad serija branduolinių sprogimų sukurs praėjimą jūros vandeniui. Tačiau tarptautinės sutartys uždraudė branduolinių ginklų naudojimą net „civilinėms“ reikmėms, ir 1977 m. projektas buvo galutinai uždarytas.

Idėjos radikaliai pertvarkyti kraštovaizdį atsiranda ir XXI amžiuje. 

2018 m. Silicio slėnio įmonė pasiūlė kovoti su visuotiniu atšilimu sukuriant milijonus mikro vandens rezervuarų Kalifornijos dykumose. 

Projektas buvo įvertintas 50 trilijonų dolerių – ir liko tik koncepcija.

Šaltinis: unian.net