„Dangiškasis kanibalizmas“: mokslininkas mano, kad Venera galėjo praryti savo palydovą

Kalifornijos universiteto astrofizikas Stephenas Crane'as savo publikacijoje iškėlė prielaidą, kad itin lėtas Veneros sukimasis aplink savo ašį būtų pasmerkęs bet kurį natūralų palydovą, kuris kadaise galėjo skrieti aplink šią planetą. Dėl gravitacinės sąveikos palydovas palaipsniui artėtų spiraline trajektorija prie savo planetos, kol galiausiai susidurtų su ja ir būtų sunaikintas.

Iš esmės Crane'as aprašė vadinamojo „dangiškojo kanibalizmo“ teoriją – esą Venera nesugebėjo išlaikyti savo palydovo. Mokslininko teigimu, tikėtina, kad kadaise Venera iš tiesų turėjo palydovą.

Mokslininkas pažymėjo, kad kompiuterinių modelių, paremtų planetų fizikos dėsniais ir imituojančių skirtingo dydžio hipotetinių Veneros palydovų gravitacinę sąveiką, rezultatai rodo tą pačią baigtį: anksčiau ar vėliau visi jie būtų nukritę į savo motininę planetą.

Jo teigimu, toks hipotetinis palydovo „prarijimas“ greičiausiai įvyko per pirmąjį milijardą Veneros istorijos metų.

Anksčiau mokslininkai manė, kad Venera arba apskritai niekada neturėjo savo palydovo, arba galėjo turėti palydovą, kuris buvo sunaikintas per galingą susidūrimą su kitu dangaus kūnu.

Crane'as mano, kad Venera savo formavimosi laikotarpiu taip pat galėjo patirti tokį pražūtingą susidūrimą su kita protoplaneta, koks, kaip plačiai manoma, lėmė Mėnulio susiformavimą.