Dėl žmonių veiklos Žemė „pakrypo“

Naujausi tarptautinės mokslininkų grupės tyrimai rodo, kad masinis požeminio vandens pumpavimas privertė Žemę dar labiau pakrypti.

Vos per septyniolika metų planetos sukimosi ašis pasikeitė beveik 80 centimetrų, ir šis faktas verčia mokslo bendruomenę iš naujo pažvelgti į antropogeninio poveikio jėgą.

Tyrimas paskelbtas autoritetingame žurnale „Geophysical Research Letters", jį parėmė NASA.

Nuo 1993 m. iki 2010 m. žmonija iš Žemės gelmių išgavo milžinišką, 2150 gigatonų siekiantį gruntinio vandens kiekį.

Didžioji dalis šio vandens, naudojamo laukams ir namų ūkių poreikiams, galiausiai pateko į vandenynus.

Šį procesą galima palyginti su žaisliniu vilkeliu - pakeitus masės pasiskirstymą ant jo paviršiaus, sukimosi pobūdis pasikeis.

Būtent tai nutiko Žemei, kai didžiulės vandens masės buvo perskirstytos iš požeminių rezervuarų į vandenynus.

„Mūsų tyrimai rodo, kad tarp su klimatu susijusių priežasčių, požeminio vandens perskirstymas turi didžiausią poveikį besisukančių polių dreifui", - teigė pagrindinis šio darbo autorius, geofizikas Ki-Veonas So iš Seulo nacionalinio universiteto.

Mokslininkai sukūrė kompiuterinį modelį, kuriame atsižvelgiama į įvairius klimato veiksnius, įskaitant ledynų tirpimą. Tačiau tik tada, kai į skaičiavimus buvo įtrauktas išsiurbto požeminio vandens kiekis, virtualus modelis sutapo su realiais stebėjimų apie ašies pasislinkimą duomenimis.

Šis atradimas turi kitą, nerimą keliančią pusę. Tyrėjai apskaičiavo, kad dėl perpumpuoto požeminio vandens pasaulinis jūros lygis pakilo daugiau nei 6 milimetrais.

Taigi, vandens pumpavimas ne tik keičia planetos posvyrį, bet ir tiesiogiai prisideda prie vienos iš aktualiausių mūsų laikų problemų.

Taip pat šis tyrimas leidžia geriau suprasti, kaip žmogaus veikla keičia planetą.

Žemės ašis nebėra gamtos jėgų prerogatyva. Stebėdami polių svyravimus, mokslininkai dabar gali stebėti pasaulinio vandens naudojimo mastą bei gauna dar vieną priemonę planetos „sveikatos" analizei.