Prieš milijonus metų nematoma jėga po Antarktida pakeitė Žemės klimatą: kaip tai įvyko

Naujas Floridos universiteto tyrimas, paskelbtas žurnale „Scientific Reports“, atskleidžia, kad viena didžiausių „gravitacinių skylių“ pasaulyje tiesiogiai prisidėjo prie Antarktidos apledėjimo.

Šis fenomenas, žinomas kaip Antarkties geoidinis minimumas (AGL), nėra tiesioginė skylė fizine prasme. 

Tai regionas, kuriame gravitacijos jėga yra silpnesnė dėl uolienų tankio skirtumų giliai Žemės viduje. 

Per pastaruosius 70 milijonų metų ši anomalija tapo galinga regionine jėga, turėjusia lemiamą įtaką planetos klimatui.

Gravitacija kaip vandenynų architektė

Nors įprasta manyti, kad gravitacija visur veikia vienodai, iš tiesų ji primena nematomą, kintančio stiprumo inkarą. Ten, kur gravitacija stipri, vanduo kaupiasi; ten, kur ji silpna, jūros lygis nusileidžia.

Poveikis vandenynui: Antarktidoje dėl silpnos gravitacijos vandenyno lygis yra žemesnis nei būtų idealiai tolygioje planetoje.

Ledynų stabilumas: Mažesnis vandens lygis aplink kontinentą galėjo sukurti idealias sąlygas ledo skydų augimui ir jų stabilizavimui sausumoje.

Istorinis sutapimas: nuo dinozaurų epochos iki ledynmečio

Naudodami sudėtingus kompiuterinius fizikos modelius, geofizikai atsekė Žemės vidaus srauto pokyčius. Tyrimas parodė, kad gravitacinė skylė pradėjo sparčiai stiprėti prieš 50–30 milijonų metų.

Šis laikotarpis idealiai sutampa su didžiuoju planetos atšalimu. Būtent tuo metu Antarktidą padengė pirmieji masyvūs ledo skydai, kurie apibrėžia kontinentą iki šiol. 

Mokslininkai daro išvadą, kad Žemės vidaus uolienų judėjimas suformavo gravitacinį „įdubimą“, kuris tapo pamatu ledynų susidarymui.

Geofizika – raktas į klimato kaitos prognozes

Floridos universiteto profesoriai pabrėžia, kad supratimas, kaip Žemės gelmės veikia gravitaciją ir jūros lygį, yra gyvybiškai svarbus prognozuojant dabartinių ledynų stabilumą.

„Jei galėsime geriau suprasti, kaip Žemės vidus veikia gravitaciją, gausime supratimą apie veiksnius, kurie lemia didelių ledo skydų augimą ir stabilumą šiandien“, – teigiama tyrimo išvadose.

Tai įrodo, kad Žemė yra vientisa, tarpusavyje susijusi sistema, kurioje procesai tūkstančių kilometrų gylyje gali nulemti, kas vyksta kontinento paviršiuje ir atmosferoje.

Šaltinis: „Scientific Reports“ / „Interesting Engineering“