Everestas jau nebėra aukščiausias: mokslininkai atrado „gigantus“, kurie jį pranoksta 100 kartų

Naujasis tyrimas, paskelbtas žurnale, liudija apie dviejų milžiniškų požeminių struktūrų, nusidriekiančių nuo branduolio ir mantijos ribos į planetos gelmes, egzistavimą. 

Jos „kyla“ 1000 km aukštį – beveik 100 kartų aukščiau už Everestą – ir yra po Afrika ir centrine Ramiojo vandenyno dalimi.

Pažymima, kad tai nėra kalnai klasikinėje prasme, nes jos nesudarytos iš įprastos uolienos, tačiau pagal mastelį tai didžiausios žinomos struktūros Žemės viduje.

Straipsnyje teigiama, kad šis atradimas ne tik visiškai pakeičia supratimą apie planetos vidinį reljefą, bet ir suteikia naują priemonę jos evoliucijos tyrimams. 

Manoma, kad šios tankios sritys yra milijardų metų senumo, išsaugo ankstyvųjų Žemės cheminius „pėdsakus“ ir daro įtaką vulkanų formavimuisi, tektoniniams procesams ir mantijos konvekcijai.

Kaip buvo atliekami tyrimai

Utrechto universiteto mokslininkai priėjo prie šių išvadų naudodami naują seisminės analizės metodą. 

Jie stebėjo svyravimus, kurie po stiprių žemės drebėjimų sklinda per visą Žemę, siekdami suprasti, kaip seisminė energija silpnėja, judėdama į gilumą. 

Tai leido jiems pirmą kartą sukurti trimatį žemėlapį, rodantį, kaip energija elgiasi mantijos viduje.

Mantijos „inkaras“, formuojantis Žemės paviršių

Naujas seisminis modelis ne tik vizualizuoja šias zonas – jis pirmą kartą leidžia atskirti temperatūros įtaką nuo sudėties įtakos globaliu mastu.

Tai labai svarbu norint suprasti jėgas, kurios formuoja Žemės paviršių.