Kiekvieną pavasarį po Marso kopomis kažkas „šliaužioja“: mokslininkai išsiaiškino, kas tai yra

Vingiuoti kanalai, pastebėti Marso kopų nuotraukose, priminė erozijos pėdsakus, sukeltus skysčių srautų. Dešimtmečius tai atrodė įtikinamas įrodymas, kad kažkada Marse buvo vandens. 

Tačiau naujas tyrimas parodė, kad šias vageles išraižo ne vanduo, o sausas ledas – kietas anglies dioksidas, kuris Marso sąlygomis elgiasi visiškai kitaip nei Žemėje.

Pirmą kartą tokios struktūros buvo pastebėtos 1999 m. orbitinių aparatų nuotraukose. Mokslininkai ilgą laiką manė, kad jas sukuria pavasarį susidarantis tirpstantis vanduo. Tačiau duomenys parodė, kad Marso paviršius yra per šaltas ir sausas, kad jame galėtų egzistuoti skystas vanduo.

Mokslininkų komanda, vadovaujama Lonneke Relofs iš Utrechto universiteto, nusprendė laboratorijoje atkurti Marso sąlygas. 

Kameros, imituojančios žemą slėgį ir Marso atmosferos temperatūrą, jie paleido kietų CO₂ blokus ant nuožulnių smėlio paviršių. Kameros fiksavo ledo elgesį esant skirtingiems nuolydžio kampams ir dirvožemio tipams.

Paaiškėjo, kad ant nuožulnių šlaitų ledo gabalai ne tik slydo, bet ir iš dalies grimzdo į smėlį, išmesdami medžiagą į išorę ir sudarant vingiuotus takus, beveik identiškus tiems, kurie stebimi Marse.

Aktyvizacija vyksta kiekvieną Marso pavasarį. Žiemą Marso atmosfera, turtinga anglies dioksidu, užšąla ir nusėda ant paviršiaus kaip iki 70 cm storio sausos ledo sluoksnis. 

Atėjus pavasariui, šis sluoksnis pradeda garuoti. Likę fragmentai ant kopų viršūnių trūkinėja, nuslysta žemyn ir toliau sublimuojasi, išspaudžiant dujas po savimi ir išraižydami smėlyje būdingas įdubas. 

Tai įmanoma tik smulkiagrūdėse kopose, o tai paaiškina, kodėl tokios vagos pasitaiko ne visur.

Šis procesas paaiškinamas tuo, kad skaidrus sausas ledas praleidžia saulės spindulius, kurie šildo po juo esantį tamsų smėlį. Susidariusios dujos neturi išėjimo, slėgis didėja, ir tam tikru momentu dujos su jėga išsiveržia į išorę, išstumdamos smėlį ir formuodamos vageles.

 Šis judesys yra chaotiškas, su daugybe lenkimų, o tai paaiškina Marso kanalų gyvatės formą.

Mokslininkai apskaičiavo, kad esant mažai Marso gravitacijai, iki metro storio sausos ledo blokai gali išmesti smėlį iki 13 metrų atstumu.

Tyrimas apie reljefo formavimąsi kitose planetose padeda naujai pažvelgti į Žemės geologinius procesus, paaiškino tyrimo vadovė.