Kontinentų skilimas primena domino efektą: mokslininkai atskleidė, kaip Žemė plyšta iš vidaus

Kontinentinis „atsilupimas“: kas vyksta Žemės gelmėse

Remiantis nauju tyrimu, paskelbtu mokslo žurnale, priežastis gali būti reiškinys, vadinamas kontinentiniu atsilupimu. Jis rodo, kad kontinentai palaipsniui „atsilupa“ iš apačios, net ir toli nuo savo tektoninių ribų.

Dešimtmečius geologai stebėjosi, kodėl tokiose vietose kaip Kalėdų sala Indijos vandenyno šiaurės rytuose aptinkama daug elementų, būdingų žemyninei plutai.

Iki šiol buvo manoma, kad ši medžiaga galėjo patekti iš vandenyno nuosėdų, perdirbamų plokščių sandūroje, arba iš giluminės mantijos šleifų, tačiau nei viena hipotezė negalėjo paaiškinti visų duomenų.

Kai kurie vulkaniniai regionai rodo vos menkus žemės plutos recirkuliacijos požymius, o kiti yra pernelyg šalti ir negilūs, kad juos valdytų giluminiai mantijos procesai.

Naujas paaiškinimas: kontinentai skyla ir 200 km gylyje

Tyrėjų teigimu, kontinentai skyla ne tik paviršiuje – šis procesas vyksta 150–200 km gylyje. Tektoninės jėgos tempia žemynus, o palei jų pagrindą sklinda lėta mantijos banga, kuri pamažu „nuplėšia“ uolienų fragmentus nuo kontinento šaknų.

Šie kontinentiniai fragmentai gali nukeliauti daugiau nei tūkstantį kilometrų į vandenyno mantiją, kur užteršia vietines uolienas ir ilgainiui sukelia vulkaninę veiklą netikėtose vietose. 

Šis procesas gali tęstis dešimtis milijonų metų, net ir po to, kai kontinentai jau būna atsiskyrę.

Gondvanos pėdsakai ir ilgalaikis poveikis

Norėdami patikrinti teoriją, mokslininkai išanalizavo Indijos vandenyno povandeninių kalnų provincijos duomenis – šią vulkaninę grandinę sukūrė superkontinento Gondvanos skilimas prieš daugiau nei 100 mln. metų.

Analizė atskleidė, kad po Gondvanos subyrėjimo įvyko staigus magmos išsiveržimas, pasižymėjęs neįprastu cheminiu sodrinimu. Šis signalas palaipsniui silpnėjo per keliasdešimt milijonų metų, kai atsiskyrusių kontinentinių medžiagų srautas ėmė mažėti.

Žemės „atmintis“: kontinentai veikia ilgiau nei manyta

Tyrimo autoriai teigia, kad nors mantijos šleifai gali prisidėti prie proceso, kontinentinis atsilupimas paaiškina, kodėl žemynai dar ilgai po savo skilimo veikia giliuosius Žemės sluoksnius.

„Kontinentų skilimas – tai tarsi domino efektas, sukeliantis ilgalaikius sutrikimus Žemės gelmėse“, – pažymi tyrėjai. – „Tai susieja kontinentų šaknų likimą su netikėta geologine veikla visame pasaulyje.“