Kosminė kilpa veržiasi: Žemės orbitoje atrasti tūkstančiai nefiksuotų palydovų „žudikų“

Nors šie objektai tėra kelių centimetrų dydžio, skriedami kosminiu greičiu jie veikia kaip tikros minos, galinčios akimirksniu sunaikinti milijardus dolerių kainuojančias ryšių ir navigacijos sistemas.

Aptiko anksčiau nežinomų mažų objektų

Analizuodami naujausias orbitoje esančios erdvės nuotraukas, tyrėjai aptiko anksčiau nežinomų mažų objektų judėjimo pėdsakus. Mokslininkų teigimu, ši strategiškai svarbi orbita sparčiai virsta potencialiai pavojinga zona.

Išsamios vaizdų analizės metu tyrėjai užfiksavo 25 naujus kosminių objektų judėjimo trajektorijų pėdsakus. Paaiškėjo, kad net apie 80 % šių pėdsakų paliko fragmentai, kurie iki šiol nebuvo įtraukti į jokius oficialius stebėjimo katalogus.

Šiukšlės orbitoje liks dešimtmečiams

Mokslininkai pabrėžia, kad situacija geostacionarioje orbitoje yra kur kas pavojingesnė nei žemojoje Žemės orbitoje. Tokiame dideliame aukštyje kosminės šiukšlės praktiškai nepatiria atmosferos pasipriešinimo, todėl jos ten gali skrieti ir išlikti dešimtmečius. 

Dėl šios priežasties pavojingų objektų skaičius čia nuolat auga.

Tyrėjai įspėja, kad net ir patys smulkiausi fragmentai palydovų atžvilgiu juda kelių kilometrų per sekundę greičiu. Įvykus tokiam susidūrimui, kinetinė energija yra tokia didžiulė, kad gali padaryti kritinę žalą brangiai kainuojančiai įrangai.

Būtent geostacionarioje orbitoje dirba patys didžiausi ir brangiausi palydovai, skirti ilgametei eksploatacijai.

Daugelis jų turi milžiniškas, daugiau nei 30 metrų ilgio saulės baterijų plokštes, todėl net ir mažiausia skriejanti detalė gali jas nepataisomai sugadinti. Šiuo metu mokslininkai tęsia nuotraukų analizę, kad tiksliau įvertintų taršos mastą ir nustatytų tikrąjį pavojingų objektų skaičių.

Verta paminėti, kad pagal ankstesnius duomenis, beveik pusė visų Žemės orbitoje užregistruotų objektų jau dabar yra kosminis šlamštas. 

Tačiau mokslininkai įtaria, kad tikrasis nematomų ir neregistruotų fragmentų skaičius gali būti gerokai didesnis.

Šaltinis: cursorinfo.co.il