Kosmose įvyko galingas sprogimas: į Žemę lekia kosminiai „šoviniai“

Kas yra dalelė „Amaterasu“?

Prieš kelerius metus užfiksuotas kosminis spindulys, pavadintas Japonijos Saulės deivės „Amaterasu“ garbei, iki šiol nedavė ramybės fizikams. 

Tai antra pagal galingumą kada nors stebėta dalelė istorijoje (nusileidžianti tik legendiniam 1991 m. „Oh-My-God“ signalui).

Jos energija siekė neįtikėtinus 240 kvintilijonų elektronvoltų. Kad būtų lengviau suprasti mastą – tai apie 10 milijonų kartų daugiau, nei pavyksta išgauti Didžiajame hadronų greitintuve (CERN). 

Tokia energija vienoje subatominėje dalelėje prilygsta plytos, mestos iš didelio aukščio, smūgiui.

Nauja teorija: sunkesnė nei geležis

Iki šiol buvo manoma, kad kosminius spindulius daugiausia sudaro protonai. Tačiau naujausios kompiuterinės simuliacijos rodo ką kita. 

Mokslininkai kelia hipotezę, kad „Amaterasu“ ir panašios ekstremalios dalelės susideda iš atomų branduolių, sunkesnių už geležį.

Kodėl tai svarbu?

Lėtesnis energijos praradimas: Skirtingai nei lengvesnės dalelės, itin sunkūs branduoliai keliaudami tarpgalaktine erdve energiją praranda kur kas lėčiau.

Išgyvenimo galimybė: Tai vienintelis loginis paaiškinimas, kaip dalelė gali nukeliauti milžiniškus atstumus visatoje ir vis tiek rėžtis į Žemės atmosferą išlaikiusi tokią milžinišką galią.

Iš kur atsiranda šie kosminiai „šoviniai“?

Mokslininkai nustatė kelis galimus „kosminių patrankų“ scenarijus, kurie galėtų suteikti dalelėms tokį pagreitį:

Žvaigždžių mirtis: Milžiniškų žvaigždžių sprogimai, kurių metu jos virsta juodosiomis skylėmis.

Magnetarai: Neutroninės žvaigždės, turinčios stipriausius žinomus magnetinius laukus visatoje.

Kosminiai susidūrimai: Dviejų neutroninių žvaigždžių susiliejimai, sukuriantys ekstremalias fizines sąlygas.

Nors tikslus „Amaterasu“ gimimo šaltinis vis dar lieka mįslė, fizikai yra tikri – tai vienas galingiausių ir brutaliausių procesų, kokius tik gali pasiūlyti visata.

Šaltinis: „Phys.org“