Kinijos misijos „Chang’e-5“ į Žemę atgabentuose beveik 2 milijardų metų senumo Mėnulio grunto pavyzdžiuose mokslininkai aptiko natūraliai susidariusio grafeno.
Iki šiol buvo manoma, kad šios medžiagos Mėnulyje būti negali.
Tyrimas, paskelbtas žurnale National Science Review, meta iššūkį vyraujančiai Mėnulio formavimosi teorijai, praneša „Earth“.
Ankstesnių NASA „Apollo“ programos misijų metu surinktuose Mėnulio grunto mėginiuose prieš daugiau kaip 50 metų anglies buvo aptikta labai nedaug.
Tačiau naujausio tyrimo metu mokslininkai aptiko tai, ko nesitikėjo – natūralų grafeną.
Tai vieno atomo storio anglies sluoksnis.
Be to, buvo identifikuotas mažos sluoksniuotės grafenas – tai grafenas, kurį sudaro nuo dviejų iki dešimties sluoksnių.
Kas yra grafenas?
Žemėje grafenas yra itin svarbi medžiaga, naudojama pažangiems elektronikos prietaisams gaminti.
Jis dažniausiai kuriamas laboratorijose, tačiau anksčiau jo buvo aptikta ir tarpžvaigždinėje erdvėje bei meteorituose.
Mokslininkų teigimu, anglies buvimas Mėnulio grunte prieštarauja plačiai priimtai Mėnulio kilmės teorijai.
Pagal ją, Mėnulis susiformavo prieš maždaug 4,45 milijardo metų, kai į jauną Žemę atsitrenkė išnykusi planeta Tėja.
Manoma, kad šio smūgio metu atsiskyrė nedidelis kiekis anglies, todėl jos Mėnulyje turėtų būti labai mažai. Tačiau grafeno aptikimas kelia abejonių dėl šios hipotezės pagrįstumo.
Alternatyvios versijos
Tyrėjai mano, kad Mėnulyje gali vykti anglies „sulaikymo“ procesai. Tai galėtų paaiškinti, kodėl grafenas išliko Mėnulio dirvožemyje.
Manoma, jog jis galėjo susidaryti dėl Saulės vėjo poveikio arba senųjų vulkaninių išsiveržimų Mėnulio formavimosi pradžioje.
Grafeno buvimas Mėnulyje rodo, kad anglies šaltiniai galėjo egzistuoti arba kauptis dar prieš patį Mėnulio susidarymą.
Tai reiškia, kad Mėnulis galėjo susiformuoti ne dėl milžiniško smūgio, o kitaip – tačiau ši teorija dar reikalauja įrodymų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą