Toks laikotarpis jau buvo regione 1300–1850 m., tuomet vidutinė metinė temperatūra buvo 2°C žemesnė, todėl dažnai būdavo itin atšiaurios žiemos, prasti derliai ir masinis badas, tyrimo duomenis skelbia „Science Advances“ žurnalas.
Ekseterio universiteto okeanografės Beatrice Arellano Nava tyrimų rezultatai rodo, kad Šiaurės Atlanto uždara srovė „praranda stabilumą“ ir „negrįžtamojo taško“ momentas jau artėja.
Ši srovė, įskaitant Golfo srovę, dalyvauja šiltų vandenų judėjime iš tropikų į šiaurę ir šildo Europą.
Jos destabilizacijos požymiai pirmą kartą pasirodė 1950-aisiais.
Tai patvirtina moliuskų kriauklių, surinktų Šiaurės Atlanto vandenyno dugne, tyrimų rezultatai.
Pagal juosteles ant kriauklių galima spręsti, kiek metų joms yra ir kokios buvo klimato sąlygos tais metais: kuo juostelė platesnė, tuo sąlygos buvo palankesnės.
Šios juostelės ir parodė srovės būklės pablogėjimą maždaug nuo XX a. vidurio.
Tačiau mokslininkai kol kas negali nurodyti, kada tiksliai gali prasidėti Mažasis ledynmetis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą