Mokslininkus suglumino milžiniškas tarpžvaigždinis objektas: neatmetama galimybė, kad tai kosminis laivas

Leidinyje priminta, kad kometa 3I/Atlas pirmą kartą buvo aptikta 2025 m. liepos 1 d. Šis objektas judėjo Saulės sistemoje beveik dvigubai didesniu greičiu nei ankstesni tarpžvaigždiniai „svečiai“, tokie kaip 1I/Oumuamua ir 2I/Borissova.

Naujame straipsnyje, parašytame Harvardo universiteto mokslininkų, vadovaujamų astronomo Richardo Kloete, tyrėjai papasakojo, ką sužinojo apie 3I/Atlas. 

Tam komanda išnagrinėjo duomenis, kuriuos Mažųjų planetų centras surinko nuo 2025 m. gegužės 15 d. iki rugsėjo 23 d. iš 227 observatorijų visame pasaulyje.

Buvo nustatyta, kad objekto negravitacinis pagreitis buvo gana nedidelis, mažiau nei 15 metrų kvadratu per dieną. Komandos nuomone, tai rodo, kad 3I/Atlas branduolys yra masyvus ir priešinasi pagreičio pokyčiams, kai į Saulę atsukta pusė išskiria dujas.

Mokslininkai pasidalijo informacija, kad 3I/Atlas turi didžiausią iš kada nors stebėtų kometų branduolių – 128 kilometrų skersmens. 

Harvardo universiteto profesorius Avi Loeb pasakojo, kad pagrindinė šio objekto mįslė yra tai, kodėl mes neatradome daug daugiau tarpžvaigždinės erdvės objektų, prieš atrandant vieną tokio dydžio.

„3I/Atlas yra 3–5 kartus masyvesnis už kitus du tarpžvaigždiniai objektai, tokius kaip 1I/Oumuamua ir 2I/Borissova, o tai yra rimta anomalija. 

Atsižvelgiant į ribotą sunkiųjų elementų atsargą, prieš atradę 3I/Atlas, turėjome aptikti apie šimtą tūkstančių 0,1 kilometro dydžio tarpžvaigždinės erdvės objektų, panašių į 1I/Oumuamua, tačiau iki tol aptikome tik du tarpžvaigždinės erdvės objektus“, – paaiškino mokslininkas.

Loebas neatmeta galimybės, kad tai gali būti nežemiškas kosminis laivas. 

Jis pabrėžė, kad hipotezė apie 3I/Atlas kilmę iš tarpžvaigždinio akmens medžiagos rezervuaro bus nepagrįsta, jei kometos branduolio skersmuo HiRISE nuotraukoje bus didesnis nei 5 kilometrai.

„Alternatyvi technologinė kilmė galėtų paaiškinti retą 3I/Atlas trajektorijos sutapimą su ekliptikos plokštuma (kurio tikimybė yra 1 iš 500) ir nikelio be geležies aptikimą – kaip pramoniniu būdu gaminamuose lydiniuose“, – sakė Loebas.

Leidinyje priminta, kad astronomai stebės kometą 2025 m. spalio 3 d. naudodami HiRISE kamerą, kuri yra įrengta Mars Reconnaissance Orbiter erdvėlaivyje. 

Maksimalaus priartėjimo metu šis objektas bus kitoje Saulės pusėje ir išnyks iš akiračio, o gruodį vėl pasirodys.

Šaltinis: unian.net