NASA palydovas užfiksavo vandenyne reiškinį, nuo kurio nugara bėga šiurpuliukai: kas tai iš tikrųjų yra

Tai vienas didžiausių vandenyno žydėjimo atvejų per pastaruosius dešimtmečius.

Reiškinio priežastis – mikroskopinė gyvybė

Nors vaizdas primena negyvą substanciją, tai yra masinis fitoplanktono, konkrečiau – kokolitų, dauginimasis. Šį procesą skatina unikalus povandeninis reljefas – Čatamo kalnagūbris.

Mokslinis paaiškinimas:

Maistinės medžiagos: Kalnagūbris priverčia giliuosius, šaltus ir maistingus vandenis kilti į paviršių.

Fotosintezė: Patekę į saulės pasiekiamus sluoksnius, mikroorganizmai pradeda daugintis nevaldomu greičiu.

Spalva: Balkšvą atspalvį suteikia kalcio karbonato plokštelės, kuriomis pasidengę šie maži organizmai.

Dvejopas poveikis: gyvybės lopšys ir mirties spąstai

Šis reiškinys yra visos jūrinės ekosistemos pagrindas, maitinantis žuvis, omarus, pingvinus ir net 25 rūšių banginius. Tačiau ta pati geografinė vieta, kuri maitina gyvūnus, tampa jiems pražūtinga:

Orientacijos praradimas: Sudėtingas povandeninis reljefas ir seklumos klaidina banginius bei delfinus.

Atoslūgio spąstai: Gyvūnai nespėja pasitraukti į atvirą vandenyną ir įstringa pakrantėse.

Tragiška statistika: Masiniai išmetimai į krantą čia vyksta nuolat – pavyzdžiui, 2022 m. šioje zonoje žuvo beveik 500 delfinų.

© Palydovas užfiksavo vandenyno žydėjimą. | Koliažas UNIAN, nuotrauka ua.depositphotos.com, NASA

Ekologiniai praradimai

Regionas jau dabar kenčia nuo biologinės įvairovės mažėjimo. Istoriškai salose išnyko mažiausiai aštuonios paukščių rūšys, tarp jų – unikalusis Čatamo pingvinas, kurio populiacija visiškai išnyko. 

Dabartinis itin intensyvus žydėjimas dar kartą primena, koks trapus ir kartu pavojingas yra šis gamtos kampelis.

Šaltinis: Live Science, NASA.