Paslaptingas radinys Vokietijoje: 7500 metų senumo elnio kaukolė atskleidžia netikėtą akmens amžiaus genčių bendrystę

Šis artefaktas ne tik stebina savo būkle, bet ir verčia mokslininkus iš naujo peržiūrėti tai, ką žinojome apie pirmųjų Europos ūkininkų ir vietinių medžiotojų-rinkėjų santykius.

„Priešakinis postas“ tarp dviejų epochų

Eilslebeno archeologinė vietovė, atrasta dar 1970-aisiais, pastaruoju metu pateikė sensacijų. Geomagnetiniai tyrimai parodė, kad čia plytėjo viena didžiausių to meto gyvenviečių regione, užimanti beveik 8 hektarus. 

Tai buvo namai linijinės juostinės keramikos kultūros žmonėms – neolito žemdirbiams, kurie į Centrinę Europą migravo iš Egėjo jūros regiono ir Anatolijos.

Tačiau rastas elnio kaukolės apdangalas čia „neturėtų“ būti. Tai – mezolito, arba viduriniojo akmens amžiaus, simbolis. Tokie daiktai buvo naudojami medžiotojų-rinkėjų, kurie Europoje gyveno tūkstančius metų iki pasirodant pirmiesiems ūkininkams. 

Panašūs radiniai, datuojami net 11 000 metų, buvo aptikti garsiojoje Star Carr vietovėje Anglijoje, tačiau jų pasirodymas žemdirbių kaime indikuoja ne ką kitą, o kultūrinį „technologijų perdavimą“.

Šventieji daiktai ir bendra buitis

Tyrimo vadovė Laura Dietrich iš Martino Liuterio universiteto Halė-Vitenberge pabrėžia, kad šis radinys liudija apie sudėtingus mainus. Tai nebuvo tik prekyba maistu. Mezolito medžiotojai dalijosi savo dvasinio pasaulio simboliais bei įrankių gamybos paslaptimis.

Eilslebene archeologai taip pat aptiko įrankių, pagamintų iš elnių ragų, naudojant technikas, kurios nebuvo būdingos ankstyviesiems žemdirbiams. 

Panašu, kad neolito kaimo gyventojai kopijavo medžiotojų-rinkėjų metodus, o galbūt net kvietėsi juos į savo bendruomenę mokytis amatų.

„Tai buvo paradoksalūs santykiai“, – teigia L. Dietrich. Gyvenvietė buvo apsaugota galingais pylimais ir grioviais, rodančiais poreikį gintis nuo užpuolikų, tačiau kaimo viduje randama gausybė kaimyninių medžiotojų genčių artefaktų.

Tai rodo, kad siena skyrė ne priešus, o skirtingas gyvensenas, kurios vis dėlto rado bendrą kalbą.

© Nuotrauka Saksonijos-Anhalto kultūros paveldo ir archeologijos valstybinė tarnyba, J. Liptakas.

Genetinis palikimas ir simboliniai mainai

Mokslininkai primena, kad šiuolaikinių europiečių genomą suformavo trys pagrindinės bangos:

• Mezolito medžiotojai-rinkėjai (gyvenę Europoje prieš 14 000 metų).
• Neolito žemdirbiai (atnešę agrikultūrą prieš 7500–8000 metų).
• Bronzos amžiaus klajokliai (indoeuropiečiai iš rytinių stepių).

Nors ankstesni genetiniai tyrimai rodė, kad pirmieji ūkininkai ir medžiotojai-rinkėjai fiziškai maišėsi retai, Eilslebeno radiniai įrodo, kad jų kultūrinis susipynimas buvo kur kas gilesnis. 

Elnio kaukolės apdangalas neolito kaime – tai ne tik senovinis aksesuaras, bet ir įrodymas, kad idėjos, simbolinės reikšmės ir dvasinės praktikos kirto bet kokias sienas.

Šis radinys atveria naują puslapį Europos priešistorėje, parodydamas, kad pirmieji žingsniai civilizacijos link buvo žengti ne per konfliktą, o per dalijimąsi žiniomis ir šventaisiais ritualais.