Paslaptis po ledu: mokslininkai paaiškino, kodėl Antarktidoje veikia silpnesnė gravitacija

Naujausi tyrimai pagaliau atskleidė, kad šios anomalijos šaknys slypi ne paviršiuje, o neįtikėtinai lėtuose procesuose pačiose Žemės gelmėse.

Gelmių „skaitytuvas“ atskleidė tiesą

Norėdami išnarplioti šią dėlionę, mokslininkai pasitelkė viso pasaulio žemės drebėjimų duomenis ir galingus kompiuterinius modelius.

Stebėdami, kaip seisminės bangos keliauja per planetos sluoksnius, tyrėjai sukūrė trimatį Žemės vidaus žemėlapį. 

Paaiškėjo, kad po Antarktida uolienų tankis yra mažesnis dėl milžiniškų, milijonus metų trunkančių tektoninių judėjimų. Būtent šis tankio trūkumas ir sukuria vadinamąją „gravitacijos duobę“.

Sutapimas su didžiuoju ledynmečiu

Atkūrę anomalijos istoriją, mokslininkai pastebėjo intriguojantį dėsningumą: gravitacijos silpnėjimas šiame regione staigiai paspartėjo prieš 30–50 milijonų metų. 

Šis laikotarpis sutampa su dramatiškais klimato pokyčiais Antarktidoje, kai žaliuojantis žemynas pradėjo dengtis ledu. 

Dabar keliamas klausimas: ar gravitacinė anomalija galėjo turėti tiesioginės įtakos milžiniško ledo skydo formavimuisi?

Ryšys tarp gelmių ir klimato

Šis atradimas verčia mokslininkus iš naujo įvertinti ryšį tarp procesų Žemės branduolyje bei mantijoje ir to, kas vyksta atmosferoje. 

Supratimas, kaip gelmių procesai veikia vandenyno lygį ir ledo masę, gali tapti raktu prognozuojant ateities klimato scenarijus ir jūros lygio kilimą visame pasaulyje.

Mes dažnai galvojame apie Žemę kaip apie tobulą, vienodą rutulį, tačiau realybė yra kur kas sudėtingesnė. 

Tai, kad po mūsų kojomis vykstantis uolienų „šokis“ gali paveikti net vandenyno lygį kitoje planetos pusėje, primena, kokia trapi ir tarpusavyje susijusi yra mūsų namų ekosistema. 

Antarktida dar kartą įrodė esanti didžiausia laboratorija po atviru dangumi.

Šaltinis: PRESS.lv / Geofizinių tyrimų apžvalga