Paslaptis po pelenais: kodėl Vezuvijaus aukos vilkėjo šiltus apsiaustus?

Mokslininkai kelia prielaidą, kad garsusis Vezuvijaus išsiveržimas galėjo įvykti ne vasarą, kaip ilgą laiką buvo manoma.

Vezuvijaus ugnikalnis pradėjo išsiveržti 79 m. rugpjūčio 24 d., palaidodamas Pompėjos miestą po pelenais. Tačiau nauji archeologiniai duomenys verčia suabejoti šia data. 

Tyrėjai atkreipė dėmesį į tai, kad katastrofos aukos buvo apsirengusios šiltais vilnoniais drabužiais, kurie vargiai tiktų karštai rugpjūčio dienai.

Kaip rašo IFLScience, vienintelis šio išsiveržimo liudininkas buvo Plinijus Jaunesnysis. Jis stebėjo katastrofą iš priešingo Neapolio įlankos kranto ir vėliau laiške romėnų politikui Tacitui nurodė, kad pirmieji sprogimai įvyko maždaug rugpjūčio 24-ąją.

Ką atskleidė aukų drabužiai

Per beveik 2000 metų Pompėjos aukos liko palaidotos po pelenais, palikdamos aiškius kūno atspaudus. 

Vėliau jie buvo panaudoti gipso liejiniams, leidžiantiems atkurti žuvusiųjų pozas ir išvaizdą. Ištyrę 14 tokių liejinių, mokslininkai gavo unikalių duomenų apie to meto aprangą.

„Šie atspaudai leidžia tiksliai nustatyti, kaip žmonės buvo apsirengę katastrofos dieną. Matome audinių struktūrą ir tankų siūlų pynimą. 

Dauguma aukų vilkėjo du drabužius – tuniką ir apsiaustą, abu pasiūtus iš vilnos“, – teigė archeologas Lorensas Alapontas.

Nors vilna buvo labiausiai paplitusi medžiaga Romos imperijoje, tyrėjas pabrėžė, kad šiuo atveju vilnoniai audiniai buvo sunkūs ir akivaizdžiai nepritaikyti vasaros karščiui.

„Negalime tvirtinti, ar žmonės vilkėjo šiuos drabužius norėdami apsisaugoti nuo karščio ir dujų išsiveržimo metu, ar jie tiesiog atitiko oro sąlygas“, – pažymėjo Alapontas.

Ar išsiveržimas vyko rudenį?

Tyrėjų teigimu, tai, kad šilti drabužiai buvo dėvimi tiek pastatų viduje, tiek miesto gatvėse žuvusių žmonių, leidžia manyti, jog oras tuo metu buvo vėsesnis. 

Nors autoriai tiesiogiai neginčija tradicinės rugpjūčio datos, jų rezultatai sustiprina anksčiau iškeltas hipotezes, kad išsiveržimas galėjo įvykti rudenį ar net žiemą.

Papildomų užuominų suteikia ir kiti radiniai. Ant anglies užrašų, rastų Pompėjoje, minima spalio 17 d. 

Kadangi anglis greitai suyra, manoma, jog šis užrašas galėjo būti padarytas likus visai nedaug laiko iki katastrofos. Kai kurie mokslininkai todėl spėja, kad Pompėja galėjo būti sunaikinta 79 m. spalio 24 d.

Rudeninę išsiveržimo datą taip pat netiesiogiai patvirtina rasti fermentuoto vyno likučiai ir židinių pėdsakai.

Vis dėlto, kaip pabrėžia leidinys, šiuo metu nėra galutinių istorinių šaltinių, galinčių vienareikšmiškai patvirtinti alternatyvią datą. 

Todėl kol kas mokslininkams tenka laikytis prielaidos, kad Pompėjos gyventojai galėjo dėvėti storus vilnonius drabužius net ir vasaros metu.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder