Ramiajame vandenyne pasislinko milžiniški šilto vandens masyvai: mokslininkai įspėja apie pasekmes visam pasauliui

Šis vandenyno paviršiaus atšilimas centrinėje bei rytinėje dalyse keičia atmosferos srautus bei audrų trajektorijas, o tai pajus visas pasaulis.

Mokslininkai stebi vadinamąsias Kelvino bangas – milžiniškus šiltų vandenų srautus, kurie paprastai atsiranda likus keliems mėnesiams iki El Niño pradžios. 

Šį fenomeną fiksuoja NASA ir Europos kosmoso agentūros sukurtas palydovas „Sentinel-6 Michael Freilich“. Kas 10 dienų matuodamas vandenyno paviršiaus lygį, įrenginys užregistravo, kad gegužės viduryje jūros lygis prie Peru dėl šilto vandens plėtimosi buvo daugiau nei 15 centimetrų aukštesnis už ilgalaikę normą.

Kaip susidaro pasaulį keičiančios bangos?

Kelvino bangos formuojasi po trumpalaikių vėjų pokyčių virš vakarinės ekvatorinio Ramiojo vandenyno dalies. 

Kai įprasti rytiniai vėjai susilpnėja arba juos pakeičia vakariniai, vakaruose susikaupęs šiltas vanduo pamažu pajuda link Pietų Amerikos šalių – Kolumbijos, Ekvadoro ir Peru. Kelių tokių bangų pasirodymas per kelis mėnesius ir sukelia El Niño efektą.

NASA Reaktyvinės varomosios jėgos laboratorijos jūros lygio tyrėjas Džošas Vilisas pažymėjo, kad dabartinis procesas kol kas šiek tiek atsilieka nuo istorinių, itin galingų 1997 ir 2015 metų El Niño reiškinių, tačiau situacija keičiasi labai sparčiai.

Grėsmė planetos orams ir metų karščio rekordai

„Sentinel-6“ projekto mokslinio vadovo pavaduotoja Severine Fournier pabrėžė, kad kiekvienas El Niño ciklas pasižymi savitais ypatumais, tačiau jie „beveik visada padaro metus karštus ir sukelia didelius kritulių pokyčius įvairiose pasaulio dalyse“. 

Priklausomai nuo regiono, vienose Žemės vietose El Niño išprovokuoja katastrofiškas liūtis bei potvynius, o kitose – rekordinius karščius ir sausras.

Pavyzdžiui, praeityje užfiksuotas stiprus 2015–2016 m. reiškinys atnešė pražūtingas sausras Afrikos žemynui ir masinius potvynius Kalifornijoje (JAV). 

Kadangi El Niño pikas paprastai sutampa su laikotarpiu nuo lapkričio iki sausio, galutinis jo poveikio mastas ir galia paaiškės tik 2026 m. pabaigoje.

Tuo tarpu sinoptikai šių metų vasarai prognozuoja kiek vėsesnius, labiau pavasariškus orus, nors Vakarų Europa jau gegužės pabaigoje kenčia nuo rekordinės karščio bangos su liepos mėnesiui būdingomis temperatūromis.

Šaltinis: Parengta pagal užsienio spaudą