Šiais metais sulauksime daug naujienų apie arčiausiai Saulės esančią planetą

„BepiColombo“ sudaro du erdvėlaiviai, priklausantys Europos kosmoso agentūrai (ESA) ir Japonijos kosmoso tyrimų agentūrai (JAXA). 

Merkurijaus planetinis orbitinis aparatas (angl. Mercury Planetary Orbiter, MPO) ir Merkurijaus magnetosferos orbitinis aparatas (angl. Mercury Magnetospheric Orbiter, Mio) yra pritvirtinti prie pagrindinio erdvėlaivio – Merkurijaus transportinio modulio (angl. Mercury Transfer Module, MTM).

Nuo paleidimo 2018 m. MTM šešis kartus praskriejo pro Merkurijų, išnaudodamas planetos gravitaciją, kad sulėtintų žemėjimą – kol galėjo lengvai įeiti į reikiamą orbitą. Šią techniką išrado misijos vardininkas, fizikas Giuseppe „Bepi“ Colombo. 

Misija surinko svarbius mokslinius duomenis – pavyzdžiui, užuominas apie Saulės vėją ir aukštos raiškos Merkurijaus paviršiaus vaizdus. Tačiau galingiausi jos prietaisai – tokie kaip pora rentgeno spektrometrų ESA MPO – dar nebuvo panaudoti, nes jų matomumą užstojo MTM.

2026 m. rugsėjį MPO ir Mio atsiskirs nuo MTM ir pradės nusileidimą į orbitą, kas turėtų būti baigta lapkritį, leidžiant įrankiams pagaliau pamatyti planetą.

Charly Feldman iš Leičesterio universiteto Jungtinėje Karalystėje dirbo prie vieno iš MPO prietaisų. 

„Yra tam tikras laukimas: ar mūsų prietaisas vis dar veikia ir ar jis veiks taip, kaip tikimės? – sako ji. – Jei jis sugedo, mes nieko negalėsime padaryti. Jis buvo kuriamas labai ilgą laiką, todėl, nors tai ir yra nepaprastai jaudinantis dalykas, tai taip pat kelia šiek tiek nerimo.“ 

Be to, kad bus užfiksuoti daug išsamesni nei bet kurios ankstesnės misijos Merkurijaus magnetinės aplinkos vaizdai, Merkurijaus paviršius taip pat bus išsamiai kartografuotas ir analizuotas naudojant tokius įrankius kaip MPO spektrometrai. 

„Tai bus pirmieji kito planetos kūno paviršiaus rentgeno vaizdai“, – sako Ch. Feldman. Tai galėtų padėti mums išspręsti tokias mįsles kaip netikėtai didelis rentgeno spindulių kiekis, sklindantis iš planetos naktinės pusės, kuri yra nusisukusi nuo Saulės, kaip buvo išmatuota ankstesnėse misijose. 

Įrenginiai taip pat gali matuoti rentgeno spindulius, sklindančius iš planetos pusės, kuri yra atgręžta į Saulę – o tai leis mokslininkams išsiaiškinti, iš ko sudarytas Merkurijaus paviršius, o tai savo ruožtu padės mums sužinoti, kaip planeta evoliucionavo. 

„Jei suprasime, kaip susiformavo skirtingos planetos, galėsime suprasti visos Saulės sistemos dinamiką“, – sako Ch. Feldman.

Parengta pagal „New Scientist“.