Šokiruojantis radinys Pietų Afrikos urve: 1,8 milijono metų senumo artefaktas dar kartą keičia žmogaus evoliucijos sampratą

Tačiau Pietų Afrikoje rastas unikalus artefaktas rodo, kad žmonės ugnį prijaukino daug anksčiau, nei buvo manoma iki šiol. 

Kaip rašo „Daily Mail“, šis atradimas verčia tyrėjus iš naujo apmąstyti patį svarbiausią žmogaus evoliucijos skyrių.

Pelėdų išmatose paslėpta evoliucijos paslaptis

Sensacingas atradimas buvo padarytas Vonderverko urve, kuris mokslo pasaulyje jau seniai žinomas dėl įspūdingų priešistorinių artefaktų, kurių amžius siekia net 1,79 mln. metų. 

Ankstesnių kasinėjimų metu šioje vietoje jau buvo aptikta pirmųjų ugnies naudojimo įrodymų: maždaug milijono metų senumo apdegusio kaulo fragmentas, pelenai bei apdegę darbo įrankiai.

Tačiau naujausi tyrimai atvėrė dar gilesnį istorijos sluoksnį. Nauji apdegę kaulai buvo rasti suakmenėjusiose senovinių pelėdų išmatose – tankiuose vilnos, kaulų ir kitų gyvūnų liekanų gumulėliuose, kuriuos šie paukščiai atryja po grobio virškinimo.

Išanalizavus radinius paaiškėjo, kad ant daugelio mažyčių kaulų esama aiškių ugnies pėdsakų.

Tai leidžia mokslininkams daryti drąsią prielaidą, kad Homo erectus (tiesiai einantis žmogus) atsinešdavo ugnį giliai į urvą ir kaip kurą naudodavo sausus pelėdų gniužulus.

Reikšmingas poslinkis žmonijos istorijoje

Tyrėjai pabrėžia, kad gebėjimas kontroliuoti ugnį tapo esminiu lūžio tašku, pradėjusiu tai, kas mokslo darbuose apibūdinama kaip „reikšmingas poslinkis homininų ir jų gamtinės bei kultūrinės aplinkos santykiuose“.

Homo erectus yra išnykusi archajiškų žmonių rūšis, gyvenusi maždaug prieš 2 mln. iki 100 tūkst. metų. 

Būdami vieni sėkmingiausių mūsų senovės protėvių, jie tapo pirmaisiais hominidais, išmokusiais vaikščioti stati tiesiai ir sėkmingai kolonizavusiais Eurazijos žemyną.

Įdomus faktas: Moksliniai tyrimai rodo, kad šiuolaikiniai žmonės (Homo sapiens) planetą užkariavo maždaug 300 kartų greičiau, nei turėjo leisti įprasta evoliucija. 

Mažiau nei prieš 300 tūkst. metų Afrikoje atsiradusi mūsų rūšis neįtikėtinai greitai apgyvendino visą Žemę. 

Įdomu tai, kad ši sėkmė mažai priklausė nuo genetinės adaptacijos – visi šiuo metu planetoje gyvenantys 8 milijardai žmonių pasižymi mažesne genetine įvairove nei viena atskira šimpanzių populiacija.