Tropikuose rasti 60 tūkstančių metų senumo rankų atspaudai: atradimas nustebino tyrinėtojus

Žurnale „Nature“ paskelbtose nuotraukose matomi raudonai rudi žmogaus rankų atspaudai, kurių kai kurių pirštai sąmoningai pailginti arba smailinti.

Mokslininkai aiškina, kad atspaudai buvo sukurti purškiant pigmentą ant rankų, prispaustų prie urvo sienos. Be to, kai kuriais atvejais pirštų galiukai buvo sąmoningai modifikuoti. 

Pasak tyrėjų, šis uolų menas yra seniausias archeologinis „mūsų rūšies“ buvimo įrodymas, rastas Volesijos regione Indonezijoje.

Vienas iš darbo autorių, Australijos Griffitho universiteto archeologas Maksimas Oberas, komentare „The Associated Press“ pažymėjo, kad šie šabloniniai atspaudai gali liudyti apie sudėtingos uolų meno tradicijos, paplitusios tarp įvairių kultūrų, egzistavimą. 

Tuo pačiu metu iki šiol nežinoma, kokie žmonės sukūrė šiuos atvaizdus.

Tarp spėjimų minimos denisoviečiai – išnykusi senovės žmonių grupė, kuri gyveno šiame regione ir galėjo turėti kontaktų su Homo sapiens. 

Kita versija teigia, kad atspaudus paliko šiuolaikiniai žmonės, kurių protėviai migravo iš Afrikos per Artimuosius Rytus į Indoneziją.

Šis radinys tapo dar vienu patvirtinimu, kad įrodymai apie ankstyvųjų žmonių novatorišką veiklą nuolat „stumiasi“ vis giliau į praeitį. „Mums šis atradimas nėra istorijos pabaiga. Tai kvietimas tęsti paieškas“, – pabrėžė Ober.

Tyrėjai planuoja tęsti darbus šioje srityje, ieškodami dar senesnių primityvaus meno pavyzdžių.

Nepriklausoma paleoantropologė Ženevjeva fon Petzinger, kuri nedalyvavo tyrime, sako, kad labai džiaugėsi pamatusi rezultatus. Jos teigimu, atradimas visiškai atitinka jos įsivaizdavimą apie ankstyvą simbolinio mąstymo raidą.

Leidinys priminė, kad mokslininkai neseniai taip pat identifikavo seniausius pasaulyje nuodingus strėlių antgalius, kurių amžius yra apie 60 tūkstančių metų. 

O praėjusį mėnesį buvo paskelbti įrodymai apie seniausią tyčinį ugnies naudojimą žmonių, kuris datuojamas maždaug prieš 400 tūkstančių metų.