Vandenyno dugne rasti su GPS įmontuoti suakmenėjimai: juos paliko nežinomas padaras

Savo tyrime Kembridžo universiteto ir Helmholtz centro Berlyne mokslininkai ištyrė senovinius fosilijas, kurios gausiai paplitusios vandenyno dugne. 

Mokslininkai nustatė, kad tokios „magnetinės fosilijos“ taip pat turėjo magnetorecepciją. Šių fosilijų amžius yra 97 milijonai metų, o tai reiškia, kad gyvūnai Žemėje orientavosi pagal magnetinį lauką labai ilgą laiką, rašo Space.com.

„Kad ir kokia būtybė paliko šias magnetines iškasenas, dabar žinome, kad ji, greičiausiai, buvo pajėgi tiksliai orientuotis“, – sako tyrimų bendradarbis iš Kembridžo universiteto Žemės mokslų skyriaus Rich Harrison.

Tyrimo bendraautorė Klėr Doneli iš Makso Plancko instituto Vokietijoje sukūrė naują technologiją, panašią į magnetinę tomografiją, kuri leido pažvelgti į fosilijų vidų.

„Tai, kad mums pavyko nubraižyti vidinę magnetinę struktūrą naudojant magnetinę tomografiją, savaime buvo puikus rezultatas, bet tai, kad šie rezultatai suteikia supratimą apie milijonus metų senumo būtybių navigaciją, yra tikrai įspūdinga“, – teigė Donnelly.

Komanda įrodė, kad senovės gyvūnas, palikęs rastus suakmenėjimus, turėjo magnetorecepciją. Tačiau mokslininkai iki šiol negali tiksliai pasakyti, koks tai buvo gyvūnas.

„Reikia ieškoti migruojančio gyvūno, kuris yra pakankamai paplitęs vandenynuose, kad paliktų po savęs tokį kiekį fosilijų“, – pabrėžia mokslininkai.

Geras kandidatas galėtų būti unguriai, kurie evoliucionavo maždaug prieš 100 metų ir gali keliauti vandens keliais po visą pasaulį.

„Tokios magnetinės fosilijos yra svarbus žingsnis stebint, kaip gyvūnai pagrindinę bakterinę magnetorecepciją pavertė aukštos specializacijos navigacijos sistemomis, panašiomis į GPS“, – apibendrino tyrėjų komanda.