Veneroje para trunka ilgiau nei metai: planeta išgyveno galingą smūgį iš kosmoso

Venera yra dydžiu į Žemę panaši uolinė planeta, esanti antra pagal nuotolį nuo Saulės mūsų sistemoje. Temperatūra Veneros paviršiuje siekia 467 °C, o slėgis yra 92 kartus didesnis nei Žemėje.

Venera vieną kartą aplink savo ašį apsisuka per 248 Žemės paras, tuo tarpu vieną ratą aplink Saulę ji apsuka per 225 Žemės paras. Tai reiškia, kad para Veneroje yra ilgesnė už veneriškuosius metus. Kita keistybė – Venera aplink savo ašį sukasi retrogradine kryptimi, priešingai nei Žemė. Mūsų planeta sukasi prieš laikrodžio rodyklę, o Venera – pagal laikrodžio rodyklę. Dėl šios priežasties Saulė Veneroje teka ne rytuose, o vakaruose.

Tyrimo autoriai teigia, kad, remiantis modeliavimu, toks keistas Veneros sukimasis aplink savo ašį atsirado po to, kai į planetą didžiuliu greičiu rėžėsi Mėnulio dydžio objektas. Labai tikėtina, kad tai įvyko per pirmuosius 50 milijonų metų po Veneros susiformavimo. Šis smūgis iš kosmoso galėjo reikšmingai sulėtinti planetos sukimąsi aplink savo ašį bei nulemti retrogradinį jos judėjimą.

Tyrimas parodė, kad milžiniško objekto smūgis galėjo lemti tai, jog beveik visa Veneros mantija (sluoksnis tarp planetos branduolio ir plutos) visiškai išsilydė. Visgi magmos vandenynas paviršiuje galėjo greitai atvėsti ir sukietėti. Dėl šios priežasties dabar Veneroje nėra judančių litosferos plokščių, kokias turime Žemėje. Tektoninis plokščių judėjimas yra labai svarbus gyvybės atsiradimui. Gali būti, kad šis smūgis taip pat lėmė ekstremalų šiltnamio efektą Veneroje, todėl ši planeta yra net karštesnė už Merkurijų – arčiausiai Saulės esančią planetą.

Kartu mokslininkai negali tiksliai pasakyti, ar iš Veneros plutos išgaravo visas vanduo. Jei ten kas nors liko, egzistuoja tikimybė, kad planeta vis dar gali būti tinkama gyvybei. Tačiau ši gyvybė tikriausiai labai skirtųsi nuo žemiškosios, jei ji ten apskritai egzistuoja.