Žemė pavirs ugnies kamuoliu: Hawkingas prognozavo, ar žmonija pamatys visatos pabaigą

Bet kas atsitiks, kai šis plėtimasis baigsis? Ar prasidės susitraukimas? Ar galiausiai viską prarys juodoji skylė? 

Ar mūsų Saulės sprogimas sukels masinį sunaikinimą? 

Šie klausimai dešimtmečiais užėmė mokslininkų ir astronomų protus, tačiau atsakymas buvo rastas dėka senos Hawkingo teorijos – vieno įtakingiausių mūsų laikų fizikų, rašo „The Pulse“.

Kas yra visatos pabaigoje

Tarp galimų visatos pabaigos scenarijų yra versija, kad juodoji skylė viską praris. 

Tačiau ne taip, kaip tai įsivaizduoja mokslinės fantastikos mėgėjai. Visata yra pilna šių kosminių rijikų, kurie sunaikina viską savo kelyje: nuo žvaigždžių iki planetų ir kometų, net šviesa negali ištrūkti iš jų gravitacijos. 

Visos visatos prarijimas užtruktų milijardus metų – jei staiga sustotų plėtra.

Visatos pabaiga lemtų ne tik visos materijos išnykimą, bet ir pačios laiko sąvokos išnykimą. Jei juodoji skylė taptų paskutiniu objektu begalinėje erdvėje (o mokslininkai nežino, kas vyksta jos viduje), tuomet nebebūtų laiko, kaip mes jį suprantame. 

Kita vertus, galaktikų yra tiek daug, kad NASA negali net tiksliai apskaičiuoti jų skaičiaus, tik kelia teorijas. Taigi, ar viskas bus visiškai sunaikinta? Hawkingas manė, kad ne.

Stephenas Hawkingas buvo teisus

Ilgą laiką mokslininkai manė, kad visata gali egzistuoti beveik amžinai – maždaug tiek, kiek yra skaičius su 1 100 nuliais. 

Tačiau naujas Radbudo universiteto Nyderlanduose tyrimas rodo, kad „laikrodis“ gali sustoti daug anksčiau. 

Fiziko Michaelo Vondrako ir matematiko Walterio van Suylekumo komanda išplėtojo idėją, kurią pirmą kartą pasiūlė Stephenas Hawkingas. Jis manė, kad juodosios skylės neauga be galo, kaip teigė Einsteino teorija, bet palaipsniui praranda energiją ir galiausiai išnyksta.

Naudodami šį metodą, mokslininkai apskaičiavo, kad visata gali egzistuoti „tik“ 10 78-osios laipsnio metų – vienetas ir 78 nuliai. 

Tai vis dar neįsivaizduojamai ilgas laikas, bet žymiai trumpesnis nei manyta anksčiau. 

Norėdami patikrinti skaičiavimus, mokslininkai pažiūrėjo, kiek laiko reikės „atkakliausioms“ visatos žvaigždėms, kad jos sunyktų. 

Tai jiems davė viršutinę materijos egzistavimo ribą.

Ar kada nors pamatysime visatos pabaigą?

Žemė neišsilaikys net artimiausiai šiam terminui. Hawkingas kartą įspėjo, kad žmonija gali išeikvoti planetos išteklius per kelis šimtus metų, paverčiant ją ugnies kamuoliu dar gerokai prieš žvaigždžių išnykimą.

Platesniu mastu yra dar viena mįslė. Kai kurie mokslininkai mano, kad tamsi energija – jėga, kuri išskiria visatą – gali silpnėti. 

Jei taip, tai vietoj begalinio plėtimosi visata vieną dieną gali vėl susitraukti.

Kas kelis milijonus metų Žemėje įvyksta katastrofa, kuri sunaikina senąsias rūšis ir sukuria naujas ekosistemas. 

Homo sapiens atsirado po vieno iš tokių įvykių vos prieš 300 000 metų – tai yra tik maža dalis iš 4,5 milijardų metų planetos egzistavimo. 

Tačiau žmonijai vis dar gali būti pakankamai laiko išeiti už Saulės sistemos ribų.