Žemė turi milžinišką „uodegą“: mokslininkai nustebino nauju tyrimu

Šis reiškinys, žinomas kaip magnetinė uodega, susidaro dėl Žemės magnetosferos sąveikos su saulės vėju – iš Saulės nuolat išsiskiriančių įkrautų dalelių srautu. 

Kai šis srautas susiduria su mūsų planetos magnetiniu lauku, jis suspaudžia jį dienos pusėje ir ištempia nakties pusėje, suformuodamas ilgą „ašarų formos“ struktūrą.

NASA duomenimis, magnetosfera sugriebia įkrautą dują – plazmą – kuri ir sudaro uodegą, nutolstančią nuo Saulės. 

Stiprių magnetinių audrų metu ši uodega gali deformuotis, o kartais ir visiškai pakeisti formą. 

Taip, 2023 m. galingas koroninės masės išmetimas privertė magnetosferą laikinai pereiti į vadinamųjų „Alfveno sparnų“ formą.

Nors magnetinę uodegą tyrė daugybė kosminių aparatų, Europos kosmoso agentūra pripažįsta, kad didžioji dalis procesų joje lieka paslaptis – būtent dėl jos milžiniško dydžio.

Šiandien žinoma, kad ji tęsiasi mažiausiai 2 milijonus kilometrų, bet jos tikrasis ilgis gali būti dar didesnis.