Mokslininkai atrado teoriškai tinkamą gyventi, Žemės dydžio planetą

Remiantis dviem tyrimais, ketvirtadienį paskelbtais The Astrophysical Journal Letters ir Monthly, egzoplaneta, pavadinta Gliese 12b. 



Kadangi jos žvaigždė yra daug mažesnė už saulę, Gliese 12b vis tiek patenka į gyvenamąją zoną – idealų atstumą nuo žvaigždės, kur gali egzistuoti skystas vanduo, nors ji savo orbitą baigia kas 12,8 dienos.



Darydami prielaidą, kad egzoplaneta neturi atmosferos, mokslininkai apskaičiavo, kad jos paviršiaus temperatūra yra maždaug 107 laipsniai Farenheito (42 laipsniai Celsijaus).



„Mes radome artimiausią, tranzitinį, vidutinio klimato, Žemės dydžio pasaulį, esantį iki šiol“, – sakė Masayuki Kuzuhara, projekto docentas iš Astrobiologijos centro Tokijuje ir vienas iš tyrimų grupių kartu su Akihiko Fukui. 



Pirmą kartą galimi į vaivorykštę panašūs „halo efekto“ požymiai buvo aptikti planetoje, esančioje už mūsų Saulės sistemos ribų. Aureolė yra spalvingi koncentriški šviesos žiedai, atsirandantys tik ypatingomis sąlygomis.



Mokslininkai pirmą kartą pastebėjo „halo efektą“ pasaulyje už mūsų Saulės sistemos ribų

Nustačius vidutinio klimato Žemės dydžio planetas, mokslininkai gali jas analizuoti, kad nustatytų, kurie elementai yra jų atmosferoje ir, svarbiausia, ar yra vandens gyvybei palaikyti.



„Mes nustatėme tik keletą (egzoplanetų), kurios yra geros kandidatės. Ir tai yra mūsų artimiausias, todėl tai gana didelis atradimas“, – penktadienį CNN sakė Edinburgo universiteto ir Londono universiteto koledžo doktorantė Larissa Palethorpe, vadovavusi kitam tyrimui.

Norėdami pastebėti Gliese 12b, mokslininkai naudojo viešai prieinamus NASA Transiting Exoplanet Survey Satellite (TESS) surinktus duomenis – teleskopą, kuris kiekvieną mėnesį žiūri į dešimtis tūkstančių žvaigždžių ir stebi jų ryškumo pokyčius, o tai gali būti orbitos aplink egzoplanetas įrodymas.



Astronomams lengviau rasti egzoplanetas, skriejančias aplink raudonąsias nykštukines žvaigždes, nes jų santykinai mažas dydis lemia didesnį pritemdymą kiekvieno tranzito metu.



Šiuo metu mokslininkai nėra tikri, kas tiksliai sudaro šios planetos atmosferą, ar joje yra ir ar yra vandens, nors Palethorpe teigė, kad nesitiki ten rasti vandens.



„Vandens negali būti, o tada žinome, kad šioje planetoje jau įvyko pabėgęs šiltnamio efektas ir jis labiau panašus į Venerą“, – sakė ji. „Gali būti vandens, tokiu atveju jis panašesnis į mus... arba yra ženklų, kuriuos galima aptikti, kurie parodytų, kad vyksta bėgantis šiltnamio efektas, todėl jis gali prarasti vandenį."



Kitame egzoplanetos atmosferos analizės etape mokslininkai tikisi panaudoti James Webb kosminį teleskopą ir atlikti spektroskopinę analizę. Šis metodas apima žvaigždžių šviesos, kuri šviečia per egzoplanetos atmosferą, fiksavimą ir matymą, kuriuos bangos ilgius sugeria tam tikros molekulės, atskleidžiant jų buvimą atmosferoje.



Palethorpe'as teigė, kad mokslininkai tikisi, kad šis darbas padės mums geriau suprasti mūsų pačių planetą.



„Ši planeta mus ypač išmokys to, kas nutiko, kad Žemė išliks tinkama gyventi, o Venera – ne... Tai gali mums parodyti, kokiais būdais planetos vystosi vystantis“, – sakė ji.



Tačiau nors egzoplaneta gali būti tinkama gyventi žmonėms ir astronominiu požiūriu yra gana „netoli“ mūsų saulės sistemos, mažai tikėtina, kad kas nors greitai joje apsilankys.



„Jis nepasiekiamas, jis yra už 12 šviesmečių“, – sakė Palethorpe'as ir pridūrė, kad greičiausiu šiuo metu egzistuojančiu erdvėlaiviu Gliese 12b pasiekti prireiktų maždaug 225 000 metų.

Parengta pagal: www.edition.cnn.com