Gibraltare aptiko paskutiniųjų Europos neandertaliečių slėptuvę ir radinių

Mokslininkai Gibraltare aptiko paskutiniųjų Europos neandertaliečių slėptuvę ir radinių

Gibraltaro uolos rytinėje pusėje, Vanguardo urvo gilumoje, mokslininkai aptiko naują erdvę, kurią smėlis užpustė maždaug prieš 40 000 metų. Preliminarūs tyrimų rezultatai rodo, kad ši vieta yra reta „laiko kapsulė“, priklausiusi vieniems paskutiniųjų Europos neandertaliečių, gyvenusių čia praėjus daug laiko po to, kai ši rūšis išnyko iš likusios žemyno dalies.

Ledynmečio nepaliesta urvo salė

Gibraltaro nacionalinio muziejaus archeologai ne vienus metus kasinėjo smėlį Vanguardo urvo gilumoje, ieškodami senovinių nuosėdų užblokuotų praėjimų. Jų darbas atsipirko – aukštai urvo skliautuose buvo aptikta apie 13 m ilgio kamera, visiškai izoliuota nuo išorinio pasaulio.

Ant nepaliestų kameros grindų komanda rado lūšies, hienos ir grifo kaulų, taip pat didelio plėšrūno nagų žymes bei vieną jūrinės sraigės kriauklę.

„Atsižvelgiant į tai, kad kamerą dengiančiam smėliui yra 40000 metų, o pati kamera yra dar senesnė, joje turėjo lankytis neandertaliečiai“, – aiškina Gibraltaro nacionalinio muziejaus direktorius Clive'as Finlaysonas.

Gibraltaro pakrantė – neandertaliečių tvirtovė

Ši kamera yra dalis platesnio Gorhamo urvų komplekso, kurį sudaro 4 greta esantys urvai. Juose išliko neandertaliečių ir ankstyvųjų šiuolaikinių žmonių gyvenimo pėdsakų, apimančių daugiau nei 100 000 metų laikotarpį. Nors dabar Gorhamo, Vanguardo, Hienos ir Bennetto urvai yra beveik prie pat jūros, ledynmečiu jų įėjimai buvo nukreipti į sausumą.

UNESCO šį kompleksą apibūdina kaip retą įrodymą, kad neandertaliečiai medžiotojo paukščius ir jūros gyvūnus, naudojo plunksnas papuošalams bei ant urvų sienų pjaustė abstrakčius raižinius. Tai rodo jų gebėjimą mąstyti lanksčiai. Radioanglies tyrimai atskleidė, kad neandertaliečiai šia vieta naudojosi maždaug prieš 33000–24000 metų, todėl ši pakrantė laikoma viena paskutiniųjų jų prieglobsčių Europoje.

Jūros gėrybės ir klijų gamyba

Kasinėjimai rodo, kad vietos gyventojai ne tik medžiojo stambius sausumos gyvūnus, bet ir rinko maistą pakrantėje. Atliekų sluoksniuose rasta daugybė midijų kriauklių, žuvų, ruonių vienuolių ir delfinų kaulų. Ant daugelio jų matomos akmeninių įrankių žymės, patvirtinančios, kad šie gyvūnai buvo naudojami maistui.

2024 metais tyrėjai Vanguardo urve aprašė senovinį židinį, skirtą augalinei medžiagai kaitinti, kol ši virsta lipnia derva. Ši derva buvo naudojama kaip klijai ietims su akmeniniais antgaliais gaminti.

Šie atradimai piešia neandertaliečių, kaip sumanių pakrantės rinkėjų ir technologų, o ne nerangų urvinių žmonių, portretą. Tikimasi, kad ateities kasinėjimai šioje užsandarintoje kameroje padės rasti naujų įrankių ar net laidojimo vietų.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder