Jame teigiama, kad laiko tėkmės pojūtis susijęs ne su rutina, o su asmenybės augimu ir kasdienio gyvenimo turiningumu.
Komanda atliko keturis testus, kuriuose dalyvavo 2500 žmonių. Rezultatai parodė, kad laikotarpiai, kupini tobulėjimo ir pasiekimų, suvokiami kaip trumpesni.
Pasitenkinimo ir nostalgijos jausmas sustiprina „pagreitinto laiko“ efektą. Rutininiai laikotarpiai ne visada atrodo trumpi.
„Paradoksalu, bet kai mes labiausiai pasineriame į reikšmingą veiklą, laikas subjektyviai pagreitėja“, – pažymėjo autoriai.
Mokslininkai pasiūlė du šio reiškinio paaiškinimus. Augimo-pasinėrimo teorija – intensyvus vystymasis verčia mažiau kreipti dėmesį į laiko eigą.
Alternatyvus variantas – augimo-ilgesio hipotezė, pagal kurią nostalgija svarbiems laikotarpiams sukuria iliuziją, kad jie yra trumpalaikiai.
Statistinė analizė patvirtino: būtent pasitenkinimas gyvenimu, o ne įvykių skaičius, geriausiai veikia laiko greitumo pojūtį.

Rašyti komentarą