Penktadienį V. Grubliauskas susitiko su rusakalbių, baltarusių, ukrainiečių ir kitų tautų atstovais, Klaipėdos miesto savivaldybės tautinių kultūrų centro vadove. Meras norėjo išgirsti, kaip šiandienos kontekste jaučiasi rusakalbių bendruomenė. Pasak jo, susitikimas buvo gana nuoširdus, nevengta kalbėti ir apie tuos dalykus, apie kuriuos ne taip garsiai kalbama.
Buitinis nacionalizmas netoleruotinas
Rusakalbių atstovai papasakojo apie įvairias buitinio lygmens situacijas, tarkime, kai rusiškai kalbantys žmonės autobuse yra apiburnojami, pravardžiuojami moksleiviai iš Ukrainos mokyklose ir t. t. Tokie dalykai žeidžia, bet, pasak mero, nėra sisteminiai arba masiniai.
„Situacija sudėtinga, ir, matyt, to tokio buitinio nacionalizmo apraiškų visiškai išvengti nėra įmanoma. Bet manau, kad mūsų mieste gyvenantys žmonės neturi gėdintis savo gimtosios ar rusų, ar ukrainiečių, ar kitos kalbos ir ja kalbėti. Dėl to negali būti jokios diskriminacijos, o juo labiau persekiojimo. Turime išmokti ne tildyti tuos, kurie kalba kita kalba, o išgirsti tai, kas ta kalba sakoma", - VE. Lt sakė V. Grubliauskas.
Meras norėtų, kad suprastumėme, jog visi esame vienodai atsakingi už to ne dėl mūsų kaltės kilusio iššūkio suvaldymą. Kiekvienas iš savo varpinės turime prisidėti prie galimų sprendimų variantų. „Buitinio nacionalizmo atvejai negimsta beorėje erdvėje. Jiems turime rodyti netoleranciją. Pavyzdžiui, jeigu autobuse kažkas apšaukė rusakalbį arba kažkas kažkam įspyrė į koją. Jeigu tokiems dalykams bus juntama netolerancija, turbūt jų bus gerokai mažiau. Visi mes atsakingi už mus užklupusią išbandymų naštą", - sako jis.
Rusakalbių bendruomenė kėlė klausimą ir dėl projektų, kuriems pateiktos paraiškos. V. Grubliausko teigimu, juos teks arba nukelti kuriam laikui, arba kaip nors kaip nors pakoreguoti dėl sunkumų, susijusių su karu Ukrainoje. „Apie tai reikia kalbėtis. Per pandemiją dėl tam tikrų apribojimų renginiai irgi buvo nukeliami. Šiuo laikotarpiu, matyt, reikia ieškoti lanksčių racionalių sprendimų, kaip tuos projektus būtų galima įgyvendinti, o ne nubraukti ir neįgyvendinti", - teigė meras.
Kalbėta ir apie tai, kad musulmonai vis dar nori realizuoti savo sumanymą statyti Klaipėdoje mečetę. Pasak V. Grubliausko, kadangi musulmonų religija yra oficiali, ji negali būti ignoruojama ir turi turėti tokias pat teises kaip ir stačiatikių, liuteronų ir kt., oficialiai Lietuvoje registruotos religijos. „Sakiau, kad teiktų paraišką ir ji bus nagrinėjama", - informavo meras.
Kuriasi nauja ukrainiečių bendruomenė
Dažniausiai dabar, žinoma, miesto merui tenka bendrauti su ukrainiečiais, ne tiek su jų bendrijos atstovais, kiek pabėgusiais nuo karo, t. y. besiformuojančios naujos ukrainiečių bendruomenės, ieškančios integracijos Lietuvoje, atstovais. Aptariamos jų galimybės mokytis lietuvių kalbos, ieškotis darbo, pačios bendruomenės galimybės susitikti ir bendrauti.
„Visi norime, kad karas baigtųsi kuo greičiau. Daugelis ukrainiečių nori greičiau grįžti namo. Lietuvoje, Klaipėdoje pasilikti ir negrįžti į Ukrainą ketina tik nepilnas ketvirtis pabėgėlių. O norintiems pasilikti vienaip ar kitaip reikės integruotis į mūsų darbo rinką, švietimo sistemą, kultūrinę erdvę ir kt. Tie klausimai reikalauja ilgalaikių sprendimų. Tai reikia suvokti ir tam ruoštis.
Šiuos mokslo metus jau baigsime taip, kaip suplanuota. Bet jeigu, neduok Dieve, dar ir ateinančius mokslo metus teks gyventi karo sąlygomis, vėl teks ieškoti sprendimų. Iškyla ir apgyvendinimo klausimai. Ukrainiečiai, atvykę iš karo zonos, dabar gyvena pas žmones privačiame sektoriuje. Bet anksčiau ar vėliau ateis laikas ieškoti galimybės gyventi kažkur kitur, nes uostamiesčio gyventojai, ko gero, nenorės suteikti ilgalaikio apgyvendinimo galimybių. Tam irgi reikia ruoštis. Taigi laukia daugybė iššūkių kuriems reikalingas daugiaplanis sprendimas", - teigė Klaipėdos meras.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą