Muziejų aukso fondų apsauga karo atveju

Trečias pagal dydį Europoje žymusis gintaro luitas Saulės akmuo, rečiausios Mažosios Lietuvos knygos, paveikslai, seni žemėlapiai, auksiniai Mėmelburgo piliavietėje ir Šv. Jono bažnyčioje rasti unikalūs žiedai, baltų genčių papuošalai, monetų lobiai, grafų Tiškevičių, Hugo Šojaus paveldas ir kitos muziejinės vertybės karo atveju privalėtų būti paslėptos ir apsaugotos nuo okupantų armijos plėšikavimo. Tai numatyta tarptautinėje Hagos konvencijoje, kurią yra ratifikavusi Lietuva.

Todėl dabartinių įvykių, jau ketvirtą mėnesį vykstančio ir neprognozuojamo Rusijos ir Ukrainos karo kontekste „Vakarų ekspresas“ pasidomėjo, kaip, mūsų valstybę užpuolus priešui, pajūrio bei pamario muziejuose būtų gelbėjamas vadinamasis eksponatų aukso fondas.

Rusijos armijos veiksmai jau įrodė, kad jai nėra nieko švento: Ukrainoje vertingiausi muziejai ne tik brutaliai naikinami, bet ir vagiamos iš jų vertybės.

Paaiškėjo, kad mūsų muziejai yra pasirengę: sudarę pačių vertingiausių savo eksponatų sąrašus, paskyrę akredituotų vertybių gelbėtojų grupes, net įsigiję specialiais lipdukais paženklintas dėžes, tačiau kiekvienam muziejui yra palikta pareiga pačiam spręsti, kur slėpti lobius.

O šioje vietoje ėmė ryškėti problema: nėra jokios nacionalinės strategijos, todėl kai kurios vertybės būtų evakuojamos į visiškai neapsaugotas patalpas, pavyzdžiui, dvaro šilumos tinklų rūsius.
 

„Anksčiau praktinis Hagos konvencijos įgyvendinimas mums atrodė gal kiek utopinis, o dabar situacija yra kardinaliai pasikeitusi. Rusų kariai Ukrainoje iš muziejų 2014-aisiais išvogė pasaulinės vertės skitų aukso lobius, armija dabar be skrupulų bombarduoja pačius muziejus.

Tad Lietuvoje jau laikas pradėti kelti nacionalinio ar regioninio lygių saugyklų įrengimo klausimą. Kalbu apie konfidencialias, labai gerai apsaugotas vietas, į kurias būtų suvežami visi vertingiausi eksponatai.

O dabar jie būtų išblaškyti ir paslėpti kai kuriais atvejais visiškai netinkamose vertybių apsaugai vietose“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) direktorius dr. Jonas Genys.

Anksčiau praktinis Hagos konvencijos įgyvendinimas mums atrodė gal kiek utopinis, o dabar situacija yra kardinaliai pasikeitusi.genys

Teisinė bazė

Karinių konfliktų metu vogti užgrobtų šalių nacionalines vertybes yra tapusi kone šimtamete praktika. Bene ryškiausias jos pavyzdys: nacistinės Vokietijos veiksmai Antrojo pasaulinio karo metu, kai iš okupuotų valstybių muziejų į Trečiojo Reicho teritoriją buvo išgabenta daugybė neįkainojamų muziejinių vertybių, meno dirbinių.

Galima prisiminti ir minėto karo metu dalimis Sankt Peterburge išardytą, išgabentą ir iki šiol be pėdsakų dingusį Gintaro kambarį.

Istorija moko, todėl 1954 m. Olandijos mieste Hagoje buvo pasirašyta Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencija. Pagal ją šalys įsipareigoja iš kitos šalies teritorijos, kuri buvo okupuota, neleisti išvežti kultūros vertybių, saugoti iš užimtų teritorijų į jų šalių teritorijas tiesiogiai arba netiesiogiai įvežtas vertybes.

Sutariama, kad, pasibaigus karo veiksmams, teisėtam savininkui grąžinamos visos kultūros vertybės. Draudžiama kultūros vertybes pasilikti kaip karo reparacijas.

Šią konvenciją ir jos protokolus Lietuvos Respublika (LR) ratifikavo 1998 m. Vėliau LR kultūros ministro įsakymais patvirtintas priemonių planas dėl kultūros paveldo apsaugos ginkluotų konfliktų ir kitų ekstremalių situacijų atvejais programos įgyvendinimo, teisiškai apibrėžtos ir instrukcijos dėl kilnojamųjų kultūros vertybių, esančių muziejuose, bibliotekose, archyvuose ir kulto pastatuose, apsaugos ir evakavimo.

Atskiras įsakymas pasirašytas LR krašto pasaugos ministro: juo remiantis karo ir kitų ekstremalių situacijų atveju atliekant nekilnojamojo kultūros paveldo objektų išsaugojimo darbus dalyvautų ir ginkluotosios pajėgos.

Ukrainos pavyzdžiai

Nepaisant solidžiai skambančių dokumentų, realaus karo metu jie nacionalinių vertybių muziejuose neapsaugo. Minėtą konvenciją yra pasirašiusios ir dabar kariaujančios Rusijos Federacija bei Ukraina, todėl teoriškai yra įsipareigojusios apsaugoti kultūros vertybes. Tačiau pastarųjų metų ir mėnesių įvykiai rodo ką kita.

Vasario 24-ąją Rusijai užpuolus Ukrainą pastarosios šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis gegužės mėnesį pranešė, kad nuo Rusijos įsiveržimo pradžios Ukrainoje suniokota beveik 200 kultūros paveldo objektų. Tarp jų - Ukrainos poeto ir filosofo Hryhorijaus Skovorodos (1722-1794) muziejus Charkivo srityje.

Ukrainos nacionalinis dailės muziejus pripažino, kad susiduria su milžiniškais meno vertybių apsaugojimo iššūkiais. Neturėdamas galimybės saugiai išgabenti kūrinius, muziejus juos slepia rūsiuose ir bunkeriuose.

Pagalbos ranką ištiesė net Lietuvos muziejai: Nacionalinis dailės muziejus savo padaliniuose organizavo ypatingą ekskursijų ir renginių ciklą, kurio metu surinktos lėšos buvo skirtos Ukrainos muziejui reikiamoms apsaugos priemonėms įsigyti. Valdovų rūmų muziejus nuo pirmųjų karo Ukrainoje dienų bendrauja su eksponatus slepiančiais, šalies vertybes saugančiais muziejininkais.

Šį mėnesį pranešta, kad Rusjos armija ne tik raketomis ir bombomis naikina Ukrainos muziejus, bet ir vagia bei išsiveža iš jų vertingiausius eksponatus. Veikiama įžūliai: pavyzdžiui, paimami paveikslai, išvežami į Donecką, ten įvertinami ir išgabenami į Rusiją. Visa tai oficialiai vadinama „Rusijos didžiųjų meistrų meno kūrinių gelbėjimo operacijomis“.

Taip atsitiko okupuotame Mariupolyje: buvo pavogtos ir iš Ukrainos išgabentos pasaulinių grandų, dailininkų Ivano Aivazovskio, Archipo Kuindži drobės. Iš viso, gegužės mėn. duomenimis, iš Mariupolio muziejų pavogta ir į Rusiją išgabenta per 60 tūkst. unikalių eksponatų (be paveikslų - ir senovinės ikonos, 1811 m. Evangelija, per 200 medalių ir daugybė kitų reliktų).

Kokią Ukraina dėl muziejinių vertybių grobimo šio karo metu patyrė finansinę žalą, nustatyti neįmanoma, bet kalbama apie miljonus eurų. Pavyzdžiui, vien ukrainiečių marinisto I. Aivazovzkio 1842 m. tapytas paveikslas „Neapolio įlanka“ Londono aukcione 2020 m. parduotas už 2,8 mln. eurų.

Piliavietės faktorius

Galima atsigręžti į mūsų kraštą ir panagrinėti, kaip galimai karinei invazijai ir vertingiausių eksponatų gelbėjimo operacijoms būtų pasiruošę vietiniai muziejai. Vieni jų - municipaliniai, kiti - nacionalinių muziejų padaliniai, tačiau esmės tai nekeičia: juose saugomas kultūros lobynas yra visos Lietuvos nacionalinis turtas nepriklausomai nuo įstaigos pavaldumo lygio ar muziejaus dydžio.

Pasirodo, bene geriausioje situacijoje yra Klaipėdoje įsikūręs MLIM su jo padaliniais Pilies muziejumi, „39/45“, archeologine ekspozicija „Kurtina“ ir kt. Šio muziejaus turtas - apie 170 tūkst. vienetų (dalis eksponatų, vertybių - ekspozicijose, dalis - fonduose).

„Esame gavę pagal Hagos konvenciją parengtas ir 2008 m. Lietuvoje patvirtintas instrukcijas, kaip turi būti elgiamasi su muziejinėmis vertybėmis karo atveju. Patikėkit, tai ypač aktualu dabar, o sujudimas Lietuvos muziejuose, Kultūros ministerijoje įvyko praėjus keleriems metams po Krymo aneksijos

. MLIM yra sudaryta 7 žmonių darbo grupė. Tie darbuotojai turi pagamintus specialius pažymėjimus su skiriamaisiais ženklais, kurie liudija, kad šie žmonės vykdo vadovybės nurodymus pagal Hagos konvenciją ir turi teisę slėpti, evakuoti vertybes paskelbus karo padėtį.

Joms išgabenti nupirktos ir specialios, mėlynos spalvos dėžės, ant kurių klijuojami ypatingi identifikaciniai lipdukai“, - „Vakarų ekspresui“ pasakojo MLIM vadovas dr. J. Genys.

Apsilankius minėto muziejaus saugyklose, šis inventorius buvo parodytas. Pateiktas susipažinti ir atrinktų evakuoti apie 200 pačių vertingiausių eksponatų sąrašas. Jame - keliolika auksinių archeologinių žiedų, baltiški papuošalai, monetos ir jų lobiai, daug paveikslų, senų žemėlapių, itin retos ir vertingos knygos bei kt.

„Tie gelbėjami eksponatai turi būti mobilūs, yra parengtos jų evakuacijos schemos. Vertybės turi būti apsaugotos ne tik nuo tiesioginio sunaikinimo bombarduojant ar apšaudant raketomis, bet ir plėšimo atveju, jei priešas žinotų, kur tie lobiai paslėpti.

Tačiau situacija yra tokia, kad mes kažkokių slaptaviečių neturime, todėl galiu atskleisti, jog vertybės būtų pergabentos į 300 kv. metrų ploto Karlo poterną. Gerai, kad turime piliavietę su jos požeminėmis patalpomis, žemių pylimais, kurtinomis.

Bet ir vėl: specialiai paliktas kad ir sovietines (buvo slėptuvė), bet hermetines, tvirtas poternos duris galima išsprogdinti. Ten ilgai slėpti eksponatų irgi negalima, nes kaupiasi drėgmė, o atjungus elektrą jos pašalinti nebegalėtumėme, kaip darome dabar“, - niuansus dėstė pokalbininkas.

Jis svarstė, jog turėtų būti pastatytos eksponatams saugoti pritaikytos, įrengtos saugyklos-slaptavietės, kurių Lietuva neturi.

„Anglijoje, pavyzdžiui, yra įrengtos kalnuose, tarp uolų, tik siauram žmonių ratui žinomos specialios saugyklos būtent tokiems atvejams. Ten nei bombos pasieks, nei marodieriai ras ar įsibraus. Todėl kalbu apie po šalį išslapstytų didelių, regioninių saugyklų įrengimo būtinybę.

Kol kas žinome, kad kažkokia Kauno ir Vilniaus muziejų eksponatus talpinsianti saugykla bus Rumšiškėse. Bet ar ji pritaikyta karo atveju? Vakarų Lietuvoje apie tokią išvis nekalbama. Tad silpniausioji tos Hagos konvencijos įgyvendinimo vieta: patiems vietiniams muziejams yra paliekama spręsti, kur saugoti, slėpti vertybes.

Yra įpareigojimai tai daryti, bet sąlygos - pačios įvairiausios. Gerai, kad mes turime piliavietę, o kiti? Šis klausimas turėtų būti sprendžiamas centralizuotai“, - svarstė J. Genys.

Žvilgsniai - į Vilnių

Grafų Tiškevičių rūmuose įsikūręs Kretingos muziejus disponuoja per 85,5 tūkst. eksponatų, iš kurių į vadinamąjį aukso fondą patenka 2 952 muziejinės vertybės. Tai - ir paveikslai (apie 80), grafų baldai, juvelyrika, itin vertinga kuršių archeologinė medžiaga, gintaro dirbiniai, senovinės monetos, įvairūs vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai, įvairūs dokumentai ir kt.

„Turime ir mes sudarytą trijų asmenų komisiją dėl vertingiausių eksponatų evakavimo plano įgyvendinimo karo atveju. Esame įsigiję ir specialias talpyklas vertybėms gabenti, bet ne visą reikiamą jų kiekį. O specializuotų patalpų, kur slėpti muziejinius eksponatus, tikrai neturime.

Evakuacijos atveju dėžės būtų suneštos į šiluminį mazgą rūsio patalpose po Tiškevičių rūmais. Ūkvedžio namas netinka, nes diversijos atveju, jei būtų pralaužta Kurmaičių užtvanka, šalia tekanti Akmena patvintų ir užlietų visas patalpas“, - „Vakarų ekspresui“ komentavo minėto muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.

Ji pažymėjo, kad ir visoje Kretingos rajono savivaldybėje vargu ar galima būtų rasti tikrai saugią ir muziejinėms vertybėms paslėpti bei saugoti tinkamą vietą, patalpas.

„Nors akcentuojamas nacionalinis turtas, kažkodėl jo gelbėjimas karo atveju paverstas pačių savivaldybių ar muziejų reikalu. O mes juk kalbame apie valstybinės reikšmės vertybes, o ne konkrečios savivaldybės, todėl ir šis klausimas turi būti sprendžiamas aukščiausiu lygiu.

Turi būti svarstoma apie valstybinių saugyklų įrengimą. Tokių, kurios būtų slaptos, patikimos, talpios, ir į jas regionų muziejai galėtų suvežti vertybes. O dabar mes būtume priversti suktis iš padėties ir naudotis tuo, ką turime.

Bažnyčios kriptoje yra didikų Chodkevičių sarkofagai su palaikais, gražiai sudėtais į dėžutes, tad gal juose irgi slėptumėme kokius nors artefaktus. Bet tokie pasvarstymai yra tik teoriniai, nežinia, kaip būtų karo atveju“, - teigė V. Kanapkienė.

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė taip pat antrino, jog valstybė privalo numatyti bendrą strategiją, kur būtų saugomi evakuoti muziejiniai eksponatai.

„Mūsų muziejuje ir trijuose jo padaliniuose, fonduose yra per 65 tūkst. eksponatų, iš kurių gelbėjama būtų apie 10 proc., t. y., apie 5 tūkst. Tuo rūpintųsi keturi darbuotojai, esantys specialioje šiuo tikslu suburtoje komisijoje. Deja, tų mėlynų dėžių nesame užsakę ir nupirkę, nes kol kas tai padaryti mus ribojo finansai.

O patalpas, kur slėpti eksponatus, esame numatę, tik jų neišduosiu. Yra kelios vietos. Vienoje būtų saugomas H. Šojaus palikimas, kitoje - kitos vertybės. Kita vertus, iš bėdos pritaikytos saugojimo patalpos tikrai nėra išeitis, nes jos turi būti specializuotos, patikimos. Na, užlies rūsius vandeniu, ir kas tada? Būtina statyti nacionalines saugyklas“, - teigė šišioniškė.

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinyje Palangos gintaro muziejuje saugoma apie 30 tūkst. įvairiausių eksponatų nuo Baltijos aukso grynuolių, dirbinių iki archeologinių vertybių, baldų, paveikslų, juvelyrikos ir kt.

Vadinamajame aukso fonde - apie 30 eksponatų, iš kurių numeris vienas - garsusis 3 kg 526 g sveriantis gintaro luitas iš Palmininkų (Kaliningrado sritis) kasyklų, vadinamasis Saulės akmuo. Kur būtų slepiamos vertybės, „Vakarų ekspresui“ sužinoti nepavyko.

Paaiškinimai - migloti

Paprašytas pakomentuoti muziejininkų iškeltas problemas, Lietuvos muziejų asociacijos pirmininkas Marius Pečiulis pirmiausia pirštu bedė į Kultūros ministeriją, kuri esą ir turėtų spręsti tokius dalykus.

„Tačiau pagal galiojančią tvarką kiekvienas muziejus yra pats atsakingas už savo eksponatų gelbėjimą, apsaugą. Turi būti paruošti evakavimo planai karo atveju, ir apie juos garsiai kalbėti negalima. Tuo labiau atskleisti, kur būtų slepiamos vertybės. Apskritai eskaluoti šią temą yra neteisinga vien dėl konspiracinių dalykų. Geriau būtų neviešinti šios temos, nedetalizuoti“, - „Vakarų ekspresui“ rekomendavo jis.

Vis dėlto pokalbininkas pripažino, kad tokia subtili tema iškilo tik po Rusijos ir Ukrainos karo, o prieš tai 30 metų ji nebuvo liečiama. Kaip ir civilinės saugos situacija, žmonėms skirtų priebėgų, slėptuvių klausimas.

Kiekvienas muziejus yra pats atsakingas už savo eksponatų gelbėjimą, apsaugą. Turi būti paruošti evakavimo planai karo atveju, ir apie juos garsiai kalbėti negalima.pečiulis

„Tačiau ne mano lygiu spręsti tas problemas. Bet yra kalbamasi, tačiau situacijos nėra standartinės. O į vieną ar dvi saugyklas suvežti visus eksponatus kaip tik būtų nesaugu. Rumšiškėse bus statoma ne dėl karo, o dėl kaštų optimizavimo, kad vertybės būtų saugomos vienoje vietoje, o ne daugybėje“, - tikino jis.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis „Vakarų ekspresą“ tikino, jog tema yra verta dėmesio, nenagrinėta dešimtmečius, todėl pasikeitus geopolitinei situacijai ją galima būtų įtraukti į komiteto darbotvarkę bei padiskutuoti.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder