Namas visam gyvenimui - mitas? Ekspertas atskleidžia, ką verta žinoti prieš statant

Jis yra dirbęs prie daugelio reikšmingų statybų projektų Klaipėdoje. O praėjusių metų pabaigoje Lietuvos statybos inžinierių sąjungos Klaipėdos regiono bendrijos apdovanojimuose V. Isakas sulaukė reikšmingo įvertinimo - buvo pripažintas geriausiu metų statinio statybos techninės priežiūros vadovu.

© Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Vyteni, praėjusius metus užbaigėte gražiu apdovanojimu. Ką jis jums reiškia?

Tai labai svarbus mano veiklos įvertinimas. Šioje srityje esu gana jaunas specialistas, tad labai malonu sulaukti tokio palaikymo.

Kalbama, kad dabar jaunimas nelabai linkęs rinktis rimtas inžinerines specialybes. O kaip yra iš tiesų - jaučiate kolegų stygių, ar atvirkščiai - yra didelė konkurencija?

Iš tiesų senosios kartos inžinieriai pamažu traukiasi. Aš turėjau vyresnį kolegą, kuris, deja jau iškeliavo Anapilin. Prasideda mūsų - jaunesnės kartos laikmetis.

Statinio statybos techninės priežiūros veikla yra testuojama, tad iš esmės bet kas ja užsiimti negali. Pirminis reikalavimas - išsilavinimas. Iš tiesų susiduriame su tuo, kad statybų inžineriją renkasi mažiau jaunimo. Baigus studijas, dar reikia atlikti praktiką. 

Tik po trejų metų gali tapti ypatingų statinių techninės priežiūros vadovu, o dar po dvejų - techninės priežiūros vadovu. Kad taptum atestuotu specialistu, yra dar ne vienas reikalavimas, kurį turi įvykdyti. Taigi, kelias gana ilgas.

Bet jūs jaunystėje juk irgi ne iš karto rinkotės būtent šį kelią?

Taip, iš pradžių Vytauto Didžiojo universitete baigiau nieko bendro su statybomis neturinčią specialybę - planavau būti socialiniu darbuotoju, bet greitai supratau, kad tai ne mano kelias, ir pasukau į statybų sferą. Vėliau baigiau ir su tuo susijusius papildomus mokslus Klaipėdos valstybinėje kolegijoje. 

Mokytis man patinka, esu tos nuomonės, kol mokaisi - tol nesensti. Tad dabar dar studijuoju jūrinių statybų inžinerijos magistrantūrą.

© Asmeninio albumo nuotr.

Papasakokite, koks yra statybos techninės priežiūros vadovo darbas. Jūsų misija - stebėti ir tikrinti, kad statybos atitiktų projektą?

Taip, teisingai įvardijote. Žiūrint formaliai, atrodo, kad galima vadovautis tik popieriniais reikalavimais, bet realiai taip nepavyksta. Nes vieni tą patį sakinį skaito vienaip, kiti - kitaip.

Dirbant šį darbą nori nenori reikia būti sukaupus daug praktikos. Turi pabūti ir rangovo kailyje, kad galėtum viską suprasti, kaip procesai veikia iš vidaus.

Kaip atrodo jūsų darbo diena?

Aš tiesiog inspektuoju objektus. Tiesa, reikėtų paminėti, kad techninės priežiūros vadovo dažniausiai reikia, kai kalba eina apie ypatingus statinius, pavyzdžiui, statant daugiaaukštį pastatą, liftą turintį pastatą ir t. t. 

Tada atsiranda prievolė turėti tokį specialistą, o, pavyzdžiui, statant nuosavą vienbutį namą tokios prievolės jau nėra.

Paprastai tų profesijų atstovai, kurie kontroliuoja, prižiūri, nėra labai mėgstami... Kaip jums pasiseka neįsigyti daug priešų?

Turiu savo filosofiją, kuri veda mane per gyvenimą - visada dirbti kaip komanda. Aš, atėjęs į bet kurį naują objektą, parašau laišką rangovui ar statybos vadovui, kuriame aiškiai įvardiju taisykles, kaip mes bendrausime, ir akcentuoju, kad aš esu komandos dalis ir mus visus vienija bendras tikslas, bendra atsakomybė.

Įdomu, ar susiduriate savo praktikoje su tokiais atvejais, kai rangovai visgi bando jus apgauti, ką nors nuslėpti?

Be abejo. Būna tokių atvejų, kai statybininkai bando, kaip sakoma, bėgti prieš traukinį. Bet aš Klaipėdos regione jau žinau, kurie rangovai kaip dirba, žinau, kurie yra atsakingi, tad man jau yra lengviau.

Aš vengiu dirbti su privačiu sektoriumi, nes toje sferoje užsakovas dažniausiai klauso ne tik statybų specialisto, bet ir kaimyno, kuris jau yra pasistatęs namą, ir dar feisbuko, žinoma. 

Pabandykit užginčyti kaimyno ar feisbuko bendruomenės nuomonę (juokiasi). Iš tiesų statybų srityje visada yra šeši keliai ir visi jie teisingi.

Aš vengiu dirbti su privačiu sektoriumi, nes toje sferoje užsakovas dažniausiai klauso ne tik statybų specialisto, bet dar kaimyno ir feisbuko.

Kokie yra šio darbo minusai?

Atsakomybės ir didelių skaičių nebijau, nes visada dirbu su dideliais projektais, bet, žinoma, šiame darbe yra nemažai rizikos, kad dėl kitų žmonių klaidų ar aplaidumo galiu nukentėti ir aš. Kiekvienas objektas yra apdraustas, bet kam malonu paskui eiti į teismus? 

Per darbo praktiką esu stebėjęs ne vieną atvejį, kai suveikia žmogiškasis faktorius ir paliekamas brokas.

Per darbo praktiką esu stebėjęs ne vieną atvejį, kai suveikia žmogiškasis faktorius ir paliekamas brokas. Pavyzdžiui, santechnikas, sumovęs vieną į kitą vamzdžius, turi juos užpresuoti, bet... atėjo pietų pertrauka. 

Grįžęs po pietų jis nebepamena - užpresavo ar ne, o plika akimi nematyti, taip ir lieka... Juk prie kiekvieno vamzdžio nepastatysi techninio prižiūrėtojo.

Dar vienas jūsų darbo minusas - purvini batai?

Taip, dėl jų daugiausiai gaunu pylos iš žmonos. Bet čia dėl visko kaltas ne darbas, o mano optimizmas. Visada atvažiavęs į objektą tikiuosi, kad per purvyną prabėgsiu labai greitai neišsipurvinęs (juokiasi). Deja.

Kaip vertinate statybų situaciją Klaipėdoje? Kaip mes atrodome palyginti su kitais Lietuvos didmiesčiais?

Praėjusią vasarą man buvo atradimas Vilnius. Dažnai teko jame lankytis, tad labai sužavėjo sostinėje pastatyti šiuolaikiniai gyvenamieji rajonai. 

Manau, kad tokių Klaipėdoje dar neturime. Patiko tai, kad naujuose Vilniaus rajonuose žmogus praktiškai gali su chalatu ateiti į kiemą ir ten nusipirkti kruasaną iš vietinės kepyklėlės - tai nebėra vien miegamieji kvartalai, juose verda visas gyvenimas. Puikiai išvystytos žaliosios zonos, laisvalaikio infrastruktūra.

Žinoma, reikia pripažinti, kad šiuolaikiškai išspręstą žaliųjų zonų daugiabučių namų kvartale Klaipėdoje mes jau turėjome 2006-aisiais, kai buvo statomas Gandrališkių rajonas. Ant parkingo stogo įkurtos žaliosios zonos, į kurias išeina butų terasos, tada iš tiesų buvo labai šiuolaikiškas sprendimas.

Džiaugiuosi, kad Klaipėda juda tinkama linkme. Bastionų kvartalas, Trinyčių tvenkinio kvartalas, manau, bus tokie pat puikūs šiuolaikiški kvartalai, niekuo nenusileidžiantys Vilniui. O prieš „Memelio miesto“ vystytojus iš viso lenkiu savo žilstančią galvą. 

Mano akimis žiūrint - tai idėjinis projektas, panašiai kaip ir Svencelėje vystomas gyvenamasis kvartalas. Tai projektai, kuriais galime didžiuotis ir kurie daro Vakarų Lietuvos regioną išskirtinį.

Klaipėdoje turime tikrai labai gražių statinių. Bet galvoju, kad labiausiai širdis džiaugsis dėl „Memelio miesto“, ir taip bus pavydu, kad aš ten neprikišau nagų.

Ar yra Klaipėdoje nors vienas pastatas, į kurį jums žvelgiant dainuoja širdis? Nebūtinai jūs turite būti prie jo prikišęs pirštus.

Geras klausimas. Niekada nebuvau susimąstęs. Be abejo, žvelgiant į pastatus, labiausiai žavi architektūra. Klaipėdoje turime tikrai labai gražių statinių. 

Bet galvoju, kad labiausiai širdis džiaugsis dėl „Memelio miesto“, ir taip bus pavydu, kad aš ten neprikišau nagų. Aš nebuvau matęs Klaipėdoje statybų vietoje šešių kranų. Mūsų miesto masteliais žvelgiant - tai labai daug.

Ar statybų sektorius labai dinamiška sritis? Ar greitai čia keičiasi reikalavimai, mados?

Pakankamai greitai. Tikriausiai greitai kintančias mados tendencijas statybų srityje kiekvienas nesunkiai pastebi. 

Čia panašu kaip ir su drabužių madomis - viskas keičiasi. Tik gal statybų sektoriuje mados keičiasi ne kasmet, o maždaug kas penkerius metus. 

Pavyzdžiui, pastebite, kaip keičiasi apdailos plytelių dydžiai - dabar klijuoti žmogaus ūgio plytelę atrodo visiška norma, nes tai leidžia daryti ir kintančios technologijos. 

Dar viena populiari tendencija - naudoti sienų apdailai medines, tarsi baldines, plokštes. Kalbant apie spalvas - visi stebėjome pilkos spalvos vyravimą, bet gal jau pamažu ši tendencija traukiasi.

Kalbant apie teisinę dinamiką - ji yra kur kas greitesnė nei mados. Reikalavimai keičiasi kone kas pusmetį ar ketvirtį. Dėl to kartais būna nemažai chaoso. 

Pavyzdžiui, daug pokyčių pernai lapkritį įvedė nueinanti valdžia, o naujoji valdžia jau šį tą keičia, atšaukia... Norisi tikėtis, kad visi šie pokyčiai bus tik į gera, nors ne visada taip atrodo. 

Reikia tikėtis, kad nėra taip, jog kiekviena valdžia tiesiog nori palikti savo antspaudą, todėl keičia viską vien dėl keitimo.

Praktinis klausimas - ką patartume žmonėms, kurie stato savo namus - kur tikrai nereikėtų taupyti? Kas statant bet kokį pastatą yra visa ko esmė?

Iš savo šviesaus atminimo kolegos perėmiau tą principą, kad svarbiausia yra konstrukcijos - pamatai ir dėžė, nes jų nebepakeisi. O jei spalvą ne tą nudažei, ar plyteles ne tas išsirinkai - šimtas metų.

Galiu papasakoti iš savo asmeninės patirties, nes pirmąjį namą stačiau dar būdamas jaunas - negalvokite, kad namą statote visam savo gyvenimui ir nepasiduokite pardavėjų vilionėms. Juk išgirdę, kad statote sau, visi tik ir skuba įpiršti pačias brangiausias medžiagas. 

Šiais laikais gyvenimas labai dinamiškas, tad prireikus parduoti namą, klientas paprastai nevertins, kokias medžiagas jūs naudojote, juolab kad jos jau gali būti ir morališkai pasenusios. Kainą vis dėlto labiausiai nulems vieta ir gal paties namo struktūra.

Dirbkime kiekvienas tai, ką išmanome geriausiai. Vis dar gajus posakis, kad kiekvienas vyras turi užauginti vaiką, pasodinti medį ir pastatyti namą. Bet ar tikrai?

Kitas dalykas - dirbkime kiekvienas tai, ką išmanome geriausiai. Vis dar gajus posakis, kad kiekvienas vyras turi užauginti vaiką, pasodinti medį ir pastatyti namą. Bet ar tikrai? Paklauskite to žmogaus, kuris pats bandė statyti namą - ar darytų tai dar kartą? Manau, atsakymas aiškus.

Į Klaipėdą atsikraustėte iš Kauno. Ar uostamiestis jau tapo jums savas?

Esu meilės emigrantas. Su nedidele pertrauka Klaipėdoje jau gyvenu 17 metų ir drąsiai galiu pasakyti, kad labai myliu šį miestą ir sieju savo gyvenimą su juo. 

Todėl stengiuosi, kad šis miestas gražėtų ir būtų dar patogesnis gyventi. Turiu ir tokį hobį - pats statau namus ir Klaipėdoje, ir Klaipėdos rajone. Tenka pripažinti, tai nemažai streso kelianti sritis.

Kadangi jūsų darbas iš tiesų rimtas ir labai atsakingas, kaip atsipalaiduojate?

Tai ugdomas dalykas. Nors ne visuomet pavyksta, bet stengiuosi nesinešti darbo į namus. Geriau jau namuose pažiūrėti kad ir kvailą serialą ir atsijungti nuo darbo reikalų. 

Pamenu, mano vyresnysis kolega anksčiau pasakodavo, kaip jis naktį prabudęs galvodavo apie darbinius klausimus. Man, tuomet dar labai jaunam, tai atrodė visiška nesąmonė, nes juk naktį tiesiog miegi. O dabar ir pačiam kartais taip nutinka, kad paryčiais prabudęs pradedu dėlioti dienos planą.

Atsipalaiduoti padeda sportas - žaidžiu tenisą, abu su žmona stengiamės daugiau sportuoti. O amžėjant sugalvojau išbandyti kikboksą - kiekvieną pirmadienį anksti ryte, 6.30 val., jau būnu treniruotėje. Ne dėl to, kad ketinu su kuo nors kautis, bet mane tai puikiai įkrauna visai savaitei.