Nauja gyvybė mezgasi ir migrantų stovyklose: laukiasi dešimtys moterų, šeimos turi savų planų

Laikinas migrantų stovyklas lankantys medikai sužinojo, kad kai kurių migrančių nėštumas trunka tik mėnesį ar du, – maždaug tiek laiko jos jau gyvena Lietuvoje.

Su migrantais bendraujantys specialistai neatmeta, kad kai kurie jų šeimos pagausėjimą planuoja tikėdamiesi geresnių gyvenimo sąlygų arba galimybės vaikui suteikti Lietuvos pilietybę ir taip įsitvirtinti Europoje.

Tačiau, pagal Lietuvos įstatymus, čia gimę vaikai Lietuvos piliečiais galėtų tapti tik tuo atveju, jei vienas tėvų būtų lietuvis.

Kol kas Lietuvoje yra pagimdžiusi tik viena migrantė. Rugpjūčio pradžioje į Jonavos ligoninę iš Pabėgėlių priėmimo centro moteris buvo atvežta su dviem vertėjais. Vienas jų vertė iš lietuvių kalbos į arabų kalbą, kitas – iš arabų į kurdų.

Pagimdžiusi sveiką mergaitę ji buvo apgyvendinta Ruklos pabėgėlių priėmimo centre.

Dar dviem migrantėms kūdikių susilaukti nepavyko. Viena jų patyrė persileidimą, kita jau buvo nugabenta į ligoninę, bet gimdymas baigėsi nesėkmingai.

Dalija prezervatyvus

Higienos priemones bei maisto produktus į stovyklas vežantys savivaldybių darbuotojai vis dažniau išgirsta prašymų pristatyti ir nėštumo testų.

Vien Vydeniuose (Varėnos r.) šiuo metu gyvena trys besilaukiančios moterys.

Stovyklose, kur gyvena užsieniečių šeimos ir moterys, labdaros organizacijų atstovai pastarosiomis dienomis dalijo prezervatyvus.

Jų galima nusipirkti ir į stovyklas užsukančiose automobilinėse parduotuvėse.

Vaikus jau aprengė

Tarp nelegalių migrantų iš viso yra apie 200 vaikų, kurių amžius iki 3 metų.

Specialistai pastebėjo, kad jų gyvenimo sąlygos vis dar nėra tinkamos, – dalis mažamečių dar gyvena palapinėse.

Iš viso į Lietuvą atvyko 1300 nepilnamečių migrantų, 50 iš jų – suaugusiųjų nelydimi paaugliai.

Kad prie žvarbaus oro neįpratę užsieniečių vaikai nesušaltų, gyventojai suskubo jiems aukoti drabužius.

Rūbus, žaislus ir kitus daiktus gyventojai aukojo taip aktyviai, kad „Caritas“ bei Lietuvos Raudonasis Kryžius drabužių rinkimą laikinai nutraukė.

Gyventojų prašoma aukoti tik tai, ko šiuo metu labiausiai trūksta, – šiltų vyriškų striukių bei batų, šalikų, pirštinių, pledų.

Atlaisvins pasienio užkardas

Nevyriausybinių organizacijų sandėliuose prisikaupė tiek drabužių, kad darbuotojai nebespėja jų rūšiuoti.

Pagalbininkų trūksta ne tik šiam darbui.

Lietuvos Raudonasis Kryžius ieško, kas kelioms valandoms kasdien galėtų išvykti iš Vilniaus į aplinkinius rajonus.

Medininkuose savanoriai turėtų padėti registruoti užsieniečius, iš kitų stovyklų perkeliamus į konteinerinius namelius.

Per šį mėnesį į apšiltintus namelius planuojama perkelti visus neteisėtus migrantus, kurie šiuo metu gyvena pasienio užkardose bei savivaldybių patalpose.

Protestai – kasdienybė

Migrantų stovyklose Medininkuose bei Rūdninkuose trūksta žmonių, kurie padėtų dalyti maistą. Rūdninkuose, kur gyvena apie 800 neteisėtai sieną kirtusių vyrų, dėl maisto skundžiamasi labiausiai, čia dažniausiai kyla ir neramumų.

Protesto akcija Rūdninkų poligone buvo surengta ir pirmadienį. Pasidarę plakatus migrantai sustojo prie tvoros, reikalavo laisvės ir rėkavo, kad jie nėra gyvuliai.

Pirminiais duomenimis, rimtesnių konfliktų su pareigūnais per šią protesto akciją nekilo.

Rūdninkų poligone gyvenantys vyrai ilgą laiką negaudavo karšto maisto, todėl automobilinėse parduotuvėse įsigytus konservus bei kitus produktus šildydavo ant laužų, kuriems kurti jie jau nulaužė aplink augančių medžių šakas.

Kai kurie jų ėmė skųstis, kad atsiskaityti automobilinėse parduotuvėse greitai nebeturės grynųjų pinigų, o jų turimos banko kortelės užsienyje negalioja.

Palapinė virto bažnyčia

Praėjusį savaitgalį Rūdininkų poligone apsilankę Raudonojo Kryžiaus, „Maisto banko“ ir Šaulių sąjungos savanoriai didžiuliuose katiluose virė ir dalijo košę. Nuo šiol karštą maistą jiems jau žadama tiekti nuolat.

Pabradėje ieškoma savanorių, kurie galėtų užimti migrantų vaikus.

Artimiausiu metu juos planuojama mokyti lietuvių kalbos, o tėvai pratinami prie Lietuvoje įprastų tradicijų.

Prieš savaitę Pabradėje esančiame palapinių miestelyje pirmą kartą vyko mišios, kurias prancūzų kalba aukojo kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Norintieji pasimelsti tilpo nedidelėje palapinėje, kurią po lietaus teko sausinti ir valyti.

Paspruko iš Latvijos

Nors Lietuvos pasieniečiai praėjusią savaitę per sieną su Baltarusija į Lietuvą neįleido nė vieno migranto, vienuolika užsieniečių atvyko pasinaudoję nelegalių vežėjų paslaugomis.

Savaitgalį Pasvalio rajone muitinės pareigūnai su Šiaulių užkardos pasieniečiais sulaikė iš Latvijos įvažiavusį automobilį „Volkswagen Golf“, kuriuo latvis gabeno keturis Irako piliečius.

Jie buvo pasiprašę prieglobsčio Latvijoje ir apgyvendinti šios šalies Užsieniečių registracijos centre. Iki sprendimo priėmimo irakiečiai neturėjo teisės pasišalinti iš centro.

Dar devynis iš Latvijos pasprukusius prieglobsčio prašytojus sekmadienį mikroautobusu „Mercedes-Benz Vito“ Gruzijos pilietis per Lietuvą vežė į Lenkiją.

Policininkai juos perdavė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnams.

Latvis ir gruzinas buvo uždaryti į areštinę. Už nelegalų žmonių gabenimą per sieną jiems gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 6 metų.

Nuo šių metų pradžios VSAT pradėjo 31 ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto žmonių gabenimo. Įtarimai pareikšti 48 asmenims, kurie gabeno 173 užsieniečius.

Norinčiųjų patekti į Lietuvą per sieną su Baltarusija sekmadienį taip pat buvo daugiau nei įprasta.

Nuo sekmadienio vidurnakčio iki pirmadienio pasieniečiai apgręžė apie 60 migrantų. Dauguma jų kirsti Lietuvos sieną bandė Ignalinos rajono teritorijoje.

Daugėja norinčiųjų sugrįžti į tėvynę

Užsienio reikalų ministras G.Landsbergis pasidžiaugė, kad pastaruoju metu vis daugėja savanoriškai namo grįžti pageidaujančių neteisėtų migrantų.

Jo teigimu, kad būtų paspartintas migrantų grįžimas namo, Irako sostinėje Bagdade netrukus turėtų pradėti dirbti Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovas.

G.Landsbergis užsiminė, kad URM atstovui norint pradėti dirbti Bagdade reikalingi įvairūs mokymai ir instrukcijos, todėl šis procesas gali užtrukti.

„Įtikinti Iraką priimti deportuotus žmones kol kas yra iššūkis, nepaisant to, kad Europos Sąjunga ir turi susitarimą su Iraku dėl deportacijos. Irakas tiesiog kitaip vertina tą susitarimą, todėl mums labai svarbus Europos partnerių palaikymas“, – susitikęs su Lenkijos užsienio reikalų ministru Z.Rau sakė G.Landsbergis.

1300

Tiek nepilnamečių migrantų šiuo metu yra nelegalų stovyklose Lietuvoje.