Naujame turguje naujovės: galima atsiskaityti ir banko kortele

UAB Naujojo turgaus direktorių Viačeslavą Karmanovą „užsipuolėme“: visi dejuoja – sunkmetis, reikia taupyti, o turgus „išlaidžiauja“ atsinaujindamas.

Jis atsakė, kad būtent atsinaujinant ir taupoma, bet dėl sunkios ekonominės situacijos gal iki 2024-ųjų teks atidėti daržovių paviljono remontą.

2021-aisiais pastebėta, kad naujojo turgaus erdvės naudojamos neracionaliai. Mėsos paviljone užimtumas buvo apie 60 proc., žuvies – 38-40 proc. Dabar atnaujintoje halėje žuvies ir mėsos paviljono užimtumas yra 95 proc.

Kaip „sutaria“ žuvis su mėsa?

Atnaujintoje halėje kartu yra ir žuvis, ir mėsa, ir perdirbtos daržovės, ir kepyklėlė, ir šaldyti gaminiai, pvz., koldūnai, cepelinai ir t. t. Feisbuke klaipėdiečiai jau diskutavo, ar netrukdysiąs žuvies kvapas.

Tad iš karto ėjome į tam tikra siena atitvertą žuvies skyrių įsitikinti, bet nieko neužuodėme. Gal atnaujintose patalpose gera ventiliacijos sistema.

V. Karmanovas atkreipė dėmesį, kad ir prekybos centruose yra ir mėsos, ir žuvies skyriai, ir jokio kvapo nebūna. Be to, halėje visa produkcija yra po stiklu, kuris sulaiko kvapą.

„Einu pro rūkytus gaminius, juos užuodžiu, pro kopustėlius – juos, pro žuvį – ją. Man teko būti Malmėje (Švedija) naujoje turgavietėje, ten ir picos kepamos, ir prieskoniais, žuvimi, mėsa ir kt. prekiaujama vienoje erdvėje ir niekam nekyla klausimų.

Europos turguose stengiamasi kuo daugiau į vieną vietą sutraukti įvairiausių paslaugų“, - sakė vienas turgaus lankytojas, nenorėjęs viešinti pavardės.

„Dėl žuvies, manau, viskas priklauso nuo to, kiek žmogus yra jautrus jos kvapui. Aš ateinu, man nekvepia žuvimi, o kitam kvepia. Gal, kad stovime visą dieną, mums tie kvapai susipina.

Klausiau kelių pirkėjų ir susidariau nuomonę, kad yra labai kvapams jautrių žmonių. Bet bent jau aš nesulaukiau nė vieno komentaro, kad pas mus kvepia žuvimi. Gal kai prasidės stintų laikotarpis, tada pajusime kvapą“, - sakė vištiena prekiaujanti Ilona.

Naujos šaldymo vitrinos

Didžioji halė atnaujinta Naujojo turgaus lėšomis. Pernai jis pardavė buvusio žvejybos uosto rajone Minijos turgelį ir už jį gautos lėšos panaudotos halei atnaujinti. „Mes nepravalgėme tų pinigų, o investuojame į ateitį“, - sako V. Karmanovas.

Atnaujintas buvęs mėsos paviljonas jau dirba visu pajėgumu nuo spalio pradžios. Remonto darbai truko penkis mėnesius. Pasak V. Karmanovo, buvo galima suremontuoti ir per mėnesį ar du, bet tada būtų reikėję uždaryti visą paviljoną.

Nenorėta prarasti prekybininkų, tad buvo remontuojama pirma viena paviljono pusė, o kitoje dirbama, o paskui priešingai. Tad nei bendrovė, neri prekybininkai neprarado pajamų.

Tiek žuvies, tiek mėsos paviljonų šaldymo vitrinos buvo nekeistos nuo 1995-1996 metų. Suprantama, jų energetinė klasė buvo gana žema.

„Mes nupirkome 58 naujas šaldymo vitrinas ir 25 šaldymo spintas, pagamintas Lenkijoje, kurių energetinė klasė A+. Ta įranga kainavo 130 tūkst. eurų, o patalpų remontas – 170 tūkst. eurų.

Jo metu visiškai pakeistas apšvietimas, dabar naudojamos LED lempos, visa grindų danga, santechnika, visur - ir mėsos, ir žuvies paviljonuose naujos plautuvės. Visos iškabos pakeistos naujomis, šiuolaikiškomis“, - džiaugiasi V. Karmanovas.

Paklaustas, o kas bus buvusiame 400 kv. m žuvies paviljone, direktorius atsakė, kad jau šią savaitę jį bus bandoma išnuomoti.

Atsirado alyvuogių

Naujojo turgaus direktorius sakė, kad su prekybininkais yra metams pasirašyti sutartiniai įsipareigojimai su galimybe juos vėliau pratęsti. Tai rodo turgavietės patrauklumą: kadangi jie sutiko pasirašyti sutartis, vadinasi, jiems prekiauti čia patrauklu.

Beje, naujajame turguje atsirado ir naujų prekybininkų. Sutvarkytoje salėje vienas jų prekiauja alyvuogėmis. „Ieškome kokio nors sūrininko su ypatingais sūriais. Norime kad būtų prekiaujama kuo įvairesniais produktais.

Sūrininką turime, jis atvažiuoja iš Latvijos, bet prekiauja lauke, o mes norime turėti nuolatinį“, - sakė V. Karmanovas.

Anksčiau žuvies paviljone tik pas vieną prekybininkę buvo galima pirkti susimokant banko kortele. Tokių prekybininkų visame turguje buvo gal tik keturi. Dabar žuvies skyriuje su beveik visais prekybininkais galima atsiskaityti banko kortelėmis, mėsos skyriuje irgi daug tokių, o nuo lapkričio 1 d. prie jų prisijungs ir visi likusieji.

Kiti planai grandioziniai

V. Karmanovas yra bendrovės UAB Naujasis turgus, kurią sudaro 3 padaliniai: Naujasis turgus, Senasis turgus ir Lėbartų turgelis, vadovas.

„Mūsų planai grandioziniai. Senasis turgus anksčiau dirbęs nepelningai pastaruosius dvejus metus jau rodo pelną. Jis aptvarkytas, kad nebūtų gėda prieš kruizinių laivų turistus.

Ateityje jis bus tvarkomas iš esmės. Senajame turguje ir daug nekilnojamojo turto, kuris nenaudojamas pagal paskirtį. Reikėtų jį parduoti, sutvarkyti aikštę, pačią halę.

Mes stengiamės investuoti į atsinaujinančią energiją, jau pradėjome kalbėti, gal ant senojo turgaus halės stogo reikėtų įrengti saulės baterijas“, - pasakojo bendrovės direktorius.

Naujojo turgaus valdybos narė Daiva Berankienė priminė, kad pagal seną projektą senajame turguje ant halės stogo planuota įrengti kavinę. Ji tikisi, kad šios idėjos nebus atsisakyta.

A. Karmanovas sako, kad senajam turgui sutvarkyti bus skelbiamas architektūrinis konkursas. 2016 metais jis buvo skelbtas naujajam turgui tvarkyti, jį laimėjo vilniečiai. 2018-aisiais projektas buvo baigtas, atsirado pėsčiųjų takas, naujas paviljonas ir kt.

Kalakutus „girdys vynu“

„Labai puiku, kad direktorius ėmėsi iniciatyvos sutvarkyti turgų. Dabar atrodo kaip prekybos centre - visur švaru, gražu“, - sakė Baltuonių kalakutų ūkio, esančio Kretingos rajone šalia Kartenos, įsikūrusio buvusiame 400 vietų karvidžių komplekse, ūkininkas Valdas Baltuonis.

Jis baigė Žemės ūkio akademiją, dirbo kolūkyje, o kai griuvo sistema, neteko darbo, ieškojo jo darbo biržoje, o paskui ėmėsi savo verslo. Jo ūkis vienas pirmųjų pradėjo Lietuvoje auginti kalakutus. Kaip sakoma, nėra to blogio, kuris neišeitų į gerą.

Naujajame turguje jo baltaisiais angliškais kalakutais prekiaujama jau seniai. Jie atvežami keturis kartus per savaitę, mėsa būna šviežia, tad neretai stovi pirkėjų eilutė.

Tai mėsiniai kalakutai, kurių trečdalis mėsos užauga ant krūtinės. Ponas Valdas sako, kad mėsos kokybė priklauso nuo lesalo. Jo ūkyje yra auginami ir kviečiai, žirniai, pupos, kuriais lesinami kalakutai. Laukai tręšiamo organinėmis trąšomis, mineralinių trąšų naudojama labai nedaug.

Baltuonių ūkyje per metus užauginama apie 40 tūkst. kalakutų. Vien tik prekyboje dirba apie 20 samdomų pardavėjų. Prekiaujama ne tik Naujajame turguje, bet ir du kartus per savaitę ūkininkų turgelyje prie „Akropolio“ iš autobusiuko, ir Palangoje, Kretingoje, Gargžduose, Plungėje, Telšiuose, Mažeikiuose, kartą per savaitę vežama ir į Kauną, Vilnių. Beje, Klaipėdos ir Palangos vaikų darželiai valgo šio ūkio kalakutieną.

Paklaustas, ar prieš Kalėdas suaktyvėja prekyba kalakutais, ar jie tuo laikotarpiu skaniau šeriami, V. Baltuonis atsakė: „Grafas Tiškevičius prieš Kalėdas juos palesindavo riešutais ir pagirdydavo raudonu vynu.

Mes irgi, jeigu bus tokių užsakymų, už atitinkamą mokestį galėtume tai padaryti (juokiasi). Atsirado tradicija kalakutą dovanoti Kalėdų proga. Jau dabar pasirašinėjame sutartis su organizacijomis. Kai kurios jų užsisako ir 1 000, ir 1 500 kalakutų.“

“Visų klientų gyvenimus žinau“

Atnaujintoje halėje dvi pardavėjos prekiavo Baltuonių kalakutų ūkio produkciją. Moterys vos spėjo suktis, nes visą laiką stovėjo pirkėjų eilutė.

„Kai suremontavo pastatą, žmonės ateina ir stebisi kaip gražu. Ir mums dirbti lengviau, kai tokios sąlygos“, - sakė Birutė Grimalienė, Baltuonių kalakutų ūkio pardavėja dirbanti septintus metus.

Paklausta, kodėl prie tų kalakutų stovi eilė, ponia Birutė atsakė: „Čia, žinokite yra naminiai kalakutai, Kalniškių kaimo fermoje auginami. Ten, girdėjau, jie dirba pagal Europos Sąjungos standartus.

Mes nuolatos gauname šviežią produkciją. Žmonės ją perka jau 15-20 metų. Ir receptus jiems pasakau, ir apie gyvenimą pakalbame. Ateina vieniši, kurie neturi su kuo pakalbėti, išlieja širdį. Beveik visų klientų gyvenimus žinau (juokiasi).“

„Anoje vietoje man labiau patiko, mūsų vitrinos kitaip stovėjo, bet dabar ją užėmė žuvinė. Gerai, kad sutvarkė halę, gražu, priprasime ir naujoje vietoje. Žmonės labai perka mūsų kalakutieną.

Vaikučiai nuo pusės metukų valgo mūsų mėsytę. Valgau ir aš, ir pertraukas darau. Mano amžiuje jau tik kalakutiena ir vištiena“, - sakė kita to ūkio produkcijos pardavėja Elena Uznienė, šį darbą dirbanti jau 15 metų.

Pasiteiravus, kodėl tą patį darbą dirba tiek metų, ponia Elena atsakė: „Džiaugiuosi, kad dar laiko šeimininkai, jie labai geri, aš juk pensininkė. Į darbą einu kaip į šventę, su žmonėmis pabendrauju.“

Ruošiasi kalėdinei prekybai

“Skirtumas toks, kad po remonto jaukiau stovėti prie prekystalio. Dabar čia šiuolaikiškiau. Žmonės džiaugiasi, kad viskas viename skyriuje, kad viską gali apeiti vienu metu nelakstant pro skirtingas duris. Ar nesumažėjo pirkėjų, sunku pasakyti.

Dar daug kas nežino, bėga ieškoti ano skyriaus, mes rodome ranka, kur esame. Manau, čia bus geriau“, - sakė Šviežios ir šaldytus žuvies paviljono pardavėja Indrė.

Ūkininkė Ilonos ūkis turi mėsinių galvijų bandą ir augina vištas. Žiemą po Naujųjų metų ji dažniausiai prekiauja jautiena, o dabar vištiena. Ponia Ilona sakė, kad jau ruošiasi kalėdinei prekybai, be vištų, jau yra užauginusi žąsų ir ančių. Į turgų jau atsiveža vieną kitą, kad žmonės pamatytų ir norėtų nusipirkti šventėms.

„Atnaujintoje halėje labai gerai jaučiamės. Dabar ir patys einame į darbą pasitempę, pasipuošę. Sulaukiame komplimentų ir iš žmonių, kad gražiai atrodome“, - sakė ponia Ilona.