Nauji metai - naujas startas: klaipėdiečiai sau žada atsisakyti žalingų įpročių

Klaipėdiečiai - ne išimtis. Prasidėsiantys nauji metai jiems tampa proga atsisakyti smulkių, bet kasdienybę apsunkinančių žalingų įpročių, kurie dar nėra peraugę į priklausomybes, tačiau jau kelia diskomfortą.

Nors priklausomybių tema dažnai siejama su kraštutiniais atvejais, specialistai primena, kad būtent laiku pastebėti ir koreguoti žalingi įpročiai gali padėti išvengti rimtesnių problemų ateityje. Tad ką sau žada klaipėdiečiai? Kokius tikslus brėžia ateinančiais metais?

„Mažiau ekranų, daugiau tikro gyvenimo“

32-ejų klaipėdietė Rūta prisipažįsta, kad vienas didžiausių jos iššūkių yra nuolat rankose atsiduriantis telefonas.

„Pagavau save, kad net vakarais su šeima sėdime kartu, bet visi atskiruose ekranuose. Kitais metais noriu sąmoningai riboti laiką socialiniuose tinkluose, bent jau po darbo ir savaitgaliais“, - sako moteris.

Rūta pabrėžia, kad tai nėra priklausomybė, tačiau jau tapo įpročiu, kuris atima laiką iš poilsio ir artimųjų.

Pažadas sau - mažiau alkoholio, daugiau rytų be pagirių

45-erių klaipėdietis Darius pasakoja, kad šventiniu laikotarpiu alkoholis dažnai tampa neatsiejama susibūrimų dalimi.

„Suprantu, kad nieko blogo taurė vyno per šventes, bet pastebėjau, jog tai persikelia ir į paprastus vakarus. Mano pažadas sau - atsisakyti alkoholio darbo dienomis ir nebeieškoti progos išgerti“, - atvirauja vyras.

Jis teigia, kad sprendimą paskatino ne sveikatos problemos, o noras jaustis energingesniam ir produktyvesniam.

Mažiau skubėjimo ir savikritikos

27-erių studentė ir dirbanti klaipėdietė Eglė kitais metais žada atsisakyti dar vieno, dažnai nepastebimo įpročio - nuolatinio savęs spaudimo.

„Visada skubu, visada jaučiuosi kažko nepadariusi iki galo. Mano pažadas būtų nebeplakti savęs už kiekvieną klaidą ir leisti sau pailsėti be kaltės jausmo“, - sako ji.

Pasak Eglės, šis sprendimas atsirado supratus, kad emocinis perdegimas taip pat yra žalingas įprotis.

Psichologo komentaras: ar verta keisti įpročius „nuo pirmadienio“?

Klaipėdoje dirbantis psichologas Tomas Jankauskas teigia, kad nauji metai iš tiesų yra palankus laikas pokyčiams, nors skeptikų nuomonė dažnai būna priešinga.

„Simbolinės datos: nauji metai, gimtadieniai ar net naujas sezonas veikia kaip psichologinis atskaitos taškas. Žmogui lengviau pasakyti sau: “Iki čia buvo vienaip, nuo dabar jau bus kitaip.„ Tai visiškai natūralus mechanizmas“, - aiškina specialistas.

Vis dėlto jis pabrėžia, kad svarbiausia yra realistiški lūkesčiai.

„Didžiausia klaida daroma tada, kai norima iš karto visko atsisakyti. Jei žmogus nusprendžia neberūkyti, nebegerti, sportuoti kasdien ir valgyti idealiai, labai tikėtina, kad po kelių savaičių jis jaus nusivylimą. Kur kas veiksmingiau pasirinkti vieną ar du konkrečius, pasiekiamus pokyčius“, - sako psichologas.

Pasak jo, ypač svarbu atskirti žalingą įprotį nuo priklausomybės. Jei žmogus pastebi, kad nepajėgia keisti elgesio net ir norėdamas, tai ženklas, kad verta ieškoti profesionalios pagalbos.

© „Vakarų ekspreso“ archyvo nuotr.

Maži pažadai - dideli pokyčiai

Klaipėdiečių istorijos rodo, kad naujų metų pažadai nebūtinai turi būti radikalūs. Kartais užtenka mažų sprendimų: rečiau tikrinti telefoną, sąmoningiau vartoti alkoholį, daugiau ilsėtis ar būti atlaidesniems sau. Būtent tokie iš pažiūros nedideli žingsniai gali tapti stipriu pagrindu sveikesniam ir kokybiškesniam gyvenimui.

Nauji metai nepadaro stebuklų patys savaime, tačiau jie suteikia progą sustoti ir pasirinkti kryptį. O ar pažadai bus įgyvendinti, priklauso ne nuo kalendoriaus, o nuo kasdienio, sąmoningo pasirinkimo. Tačiau pradžia atsiveria jau dabar.