Naujoji Akmenė nėra „bomžų“ ar „pašalpinių“: daugėja verslų, o būsto kainos pradžiugins ne vieną

Miestas atgijo

Naujosios Akmenės miesto meras pasakojo, kad per sąlyginiai trumpą laiką sparčiai išaugusios nekilnojamojo turto kainos turi ilgą priešistorę: „Žmonės atiduodavo butus už skolas, nes kažkada turėjome vienas brangiausias šilumos ir komunalinių išlaidas“.

V.Mitrofanovo teigimu, galbūt netgi ir dabar pavyktų atrasti parduodamo buto „už vieną litą“ skelbimą. Anksčiau su problemomis ypač dažnai susidurdavo vyresnio amžiaus žmonės – keturių kambarių butą išlaikydavo retas.

V.Mitrofanovas. V.Balkūno nuotr. 

Be to, pasak mero, Naujoji Akmenė yra pramonės kraštas – vyravo cemento ir plytelių specifikacijos. Natūralu, kad prieš 70 m. ir sovietmečiu pastatyti daugiabučiai buvo skirti naujakuriams ir būsimiems darbuotojams pramonės srityje tuometėje cemento gamykloje. Joje talpino net iki 3,5 tūkst. darbuotojų.

Visgi V.Mitrofanovas prisimena, kad buvo ir kitų veikiančių įmonių su daugybe darbo vietų, o jaunieji gydytojai gaudavo ne tik „priskyrimus“, bet ir butus. Anot pašnekovo, tuometis paklausos ir pasiūlos santykis turėjo tik vieną pusę – paklausos nebuvo, todėl atitinkamai ir nekilnojamojo turto vertės.

Naujosios Akmenės meras nesutinka su nuomone, kad dabar pakilusios nekilnojamojo turto kainos yra „nenormalios“, tokios jos esą buvo anksčiau. Laidos pašnekovas sako, kad vienas iš šio miesto privalumų – palyginti pigus ir daug kam prieinamas nekilnojamasis turtas, nemaža dalis potencialios darbo jėgos.

Pasak V.Mitrofanovo, savivaldybė iš savo pusės turi užtikrinti viešas paslaugas: šiuo metu nėra eilių darželiuose, veikia trys muzikos mokyklos, sporto mokykla.

Užsibrėžtą politikų siekį mieste iki 2023 m. apgyvendinti 20 tūkst. gyventojų yra būtent paremtas pasitikėjimu verslu ir jo skatinimu. V.Balkūno nuotr.

Visgi vos dešimt tūkstančių žmonių turinčiame mieste, anot miesto mero, vis dar vienas uždavinių yra įrodyti, kad tai nėra „bomžų“ ar „pašalpinių“ miestas.

Naujosios Akmenės meras neslepia, kad didelio nedarbingumo problemą išsprendė atsidariusi didelė medienos gamykla, tačiau taip pat nemažai darbuotojų priima ir lokalūs verslai. „Regiono atgaivinimas matosi pagal smulkų ir vidutinį verslą“, – pabrėžia politikas.

Teigiama, kad mieste vien per šiuos metus jau atsidarė trys kavinės, du viešbučiai, o pačios butų nuomos kainos taip pat pakilo – 150 eurų jau yra pigiausia buto nuoma, sako miesto meras. V.Mitrofanovo tikinimu, anksčiau buto pirkimas prilygo didelei rizikai neturėti potencialių nuomininkų.

„Buvo tokia situacija, kai leisdavo gyventi tik už komunalinius tam, kad tik išlaikytų ir nereikėtų turėti papildomų kaštų“, – komentuoja pašnekovas. Anot V.Mitrofanovo, situacija jau keičiasi: iškeldinami pusvelčiui apgyvendinti žmonės be pajamų, o socialinių būstų poreikis auga.

Užsibrėžtą politikų siekį mieste iki 2023 m. apgyvendinti 20 tūkst. gyventojų yra būtent paremtas pasitikėjimu verslu ir jo skatinimu.
M.Patašiaus nuotr.

Skirtingų verslų daugėja

Politikas prisimena, kad po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo nutrūko eksporto rinka į Rusiją ir tai paveikė Naująją Akmenę. Tuo metu pavojus tykojo paprastoje priežastyje – miestas buvo susikoncentravęs tik į statybos pramonę.

V.Mitrofanovas atskleidžia, kad rezultatai tuomet buvo skaudūs – išvyko daugiau nei 30 proc. miesto gyventojų. Tai buvo vienas iš Lietuvos miestų, kuris pateko į daugiausia gyventojų praradusių miestų penketuką.

V.Mitrofanovas naujosios medienos įmonės atėjimą ir plaukiančias investicijas vertina palankiai. „Škotų kompanija nori perdirbti ir statyti gamyklą maždaug už 100 mln. eurų. Įmonė perdirbs pusantro milijono tonų grūdų, kai Lietuva užaugina 400 tukst., kas vėlgi rodo, kad mes neeksportuojame žaliavą, o gaminame produktą“, – lygina situacijas politikas.

Užsibrėžtą politikų siekį mieste iki 2023 m. apgyvendinti 20 tūkst. gyventojų yra būtent paremtas pasitikėjimu verslu ir jo skatinimu.
V.Balkūno nuotr.

Pasak pašnekovo, panaši situacija yra ir su mediena: laukiama užsienio investuotojų, plečiama produkcija. „Pramonės reikia įvairesnės, nes žlugus vienai, miestas tampa vaiduokliu. Šiuo atveju, tas įvairesnės pramonės atėjimas mus tik džiugina ir ramina“, – sako V.Mitrofanovas.

Anot politiko, situacija kinta ir nekilnojamojo turto sektoriuje: miesto savivaldybė jau yra numačiusi sklypo plotą, kuriame planuojama pastatyti apie 700 butų – kelių aukštų kotedžų, kurių pradinė vertė bus 70–80 tūkst. eurų. „Tai tikrai nebus tarnybiniai būstai, tai būtų išperkamosios nuomos principas“, – idėją komentuoja Naujosios Akmenės miesto meras.

Juolab V.Mitrofanovas pripažįsta, kad mieste trūksta kokybiškų būstų. „Dar nėra tokios blogos situacijos su gyvenamuoju plotu, nes nerenovuotose namuose būsto kainos iki 25 tūkst., o renovuotose tik prasideda nuo tokios sumos“, – apžvelgia situaciją pašnekovas.

Taip pat pastebima, kad investicijų į darbo rinką ir reikia valstybės pagalbos – taip gyventojai, uždirbdami daugiau, galės įsigyti nuosavą būstą arba jį išsinuomoti. Nuomos kainos, pasak V.Mitrofanovo, taip pat nėra aukštos: didžiausia nuomojamo ir moderniai įrengto būsto kaina – 480 eurų.

Užsibrėžtą politikų siekį mieste iki 2023 m. apgyvendinti 20 tūkst. gyventojų yra būtent paremtas pasitikėjimu verslu ir jo skatinimu.
V.Skaraičio nuotr.

Politikas pabrėžia, kad miestas turi tiek palankią geografinę padėtį, tiek išvystytą infrastruktūrą, tiek investuotojų ratą – didžiausia problema yra tik žmogiškieji ištekliai.

Kainos sparčiai kyla

„Kai sako, jog Vilniuje nekilnojamasis turtas pabrango 5 proc., tai tuomet Naujojoje Akmenėje pabrangimas 1000 proc.“, – juokauja Naujosios Akmenės miesto meras.

Tam įtakos, pasak politiko, įtakos turi tiek pakilusios objektų kainos, tiek žemės sklypų vertė. V.Mitrofanovas sako, kad per penkerius metus situacija pasikeitė drastiškai: „Nuosavų namų sklypus anksčiau galėdavai įsigyti už 3–4 tūkst. eurų, o dabar yra aukcionai, kur sklypai iki 25 tūkst.“

Užsibrėžtą politikų siekį mieste iki 2023 m. apgyvendinti 20 tūkst. gyventojų yra būtent paremtas pasitikėjimu verslu ir jo skatinimu.
V.Ščiavinsko nuotr.

Pats V.Mitrofanovas pateikia pavyzdžių ir iš savo asmeninės patirties: pirkęs butą už 4–5 tūkst. litų, dabar jau galėtų gauti bent dvigubai, o turėtas kitas butas senamiestyje taip pat parduotas pusvelčiui. Visgi politikas pabrėžia, kad mažam miesteliui nėra lengva – atsiranda ir naujų problemų.

Viena iš dabartinių problemų, anot laidos pašnekovo, didelių sklypų nebuvimas: tai ūkininkai, tai dar kažkas.

„Mes ir šiai dienai turime apie 30 įvairių dydžių sklypų įvairioms investicijoms pritraukti be Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) galimybių. V.Mitrofanovas taip pat tikina, kad verslui svarbu suprasti, kad jis yra laukiamas bei apsišarvuoti kantrybe.

„Aš visada sakau, jei vienoje pusėje atsisėda politikas, o kitoje verslas, tai niekada nesusitarsite.

Politikas irgi turi sėsti kaip verslas“, – pabrėžia politikas. Pokalbio metu pašnekovas prisimena iš teisės studijų įsimintą frazę: „Kai pasirašai sutartį, negali būti vienos pusės laimėtojų.“

V.Mitrofanovas tvaraus bendradarbiavimo tema pateikia ir pavyzdį – bendradarbiavimas su Vakarų medienos grupės ir pirmosios gamyklos atidarymas.

Šis pavyzdys politikui atspindi pasitikėjimo aspektą – žaidimas atviromis kortomis pasiteisino. V.Mitrofanovas sako, kad tuo metu vadovavosi mintimi:

„Niekam nereiks nei šaligatvių, nei kultūros centrų, nei baseinų, jeigu čia negyvens žmonės.“

Užsibrėžtą politikų siekį mieste iki 2023 m. apgyvendinti dar 20 tūkst. gyventojų, pasak Naujosios Akmenės miesto mero, yra paremtas pasitikėjimu verslu ir jo skatinimu: „Darbą užtikrina verslas, ne biudžetas“.