Neapsirikite – PIN nėra jūsų prisijungimo kodas

Kaip atpažinti PIN

„Internetu naudojamės darbe, siekdami akademinių tikslų arba norėdami palaikyti ryšį, normalu, kad šiais laikais tiesiog neįsivaizduotume be jo gyvenimo.

Todėl dažnai netgi sunku pasakyti, kada didelis laiko kiekis, praleistas internete, jau yra problemiškas“,– sako medicinos centro „Neuromeda“ psichologė Kamilė Petrulėnaitė.

Psichologė išskiria svarbiausią PIN požymį – interneto naudojimą, kuris pradeda kenkti darbui, akademinei veiklai, trukdo užmegzti ir palaikyti santykius, rūpintis sveikata, turėti aktyvių hobių, kaupti patirtis ir prisiminimus.

„Turbūt geriausiai žmogų, kuriam būdingas PIN, galima atpažinti iš to, kaip jis jaučiasi vietoje, kurioje nėra galimybės naudotis internetu, net jei jis nebūtinas.

Jei tokiu atveju pasireiškia dirglumas, depresyvumas, pyktis, neteisybės jausmas, nerimas ir, svarbiausia, didžiulis nuobodulys, gal net tuštuma, galima šiuos jausmus ir elgesį laikyti reikšmingais PIN požymiais“,– akcentuoja K. Petrulėnaitė.

Didžiulis ir greitai besikeičiantis informacijos srautas probleminio naudojimo atveju mus priverčia jaustis vienišus, kartais žmonės teigia, jog jaučiasi tarsi pametę save, nebežino, ko nori, ką mėgsta, kokios yra tikrosios vertybės ir poreikiai.

Rizikingiausios veiklos

Psichologė pabrėžia, kad priklausomybė veikia principu „reikia, kad būtų malonu ir labai greitai“. Realiame gyvenime tokie malonumo poreikiai arba neišpildomi, arba reikalauja daug kantrybės, laiko ir pastangų, todėl  beveik visos veiklos internete gali sukelti priklausomybę.

Vis dėlto kaip rizikingiausią K. Petrulėnaitė išskiria socialinės medijos platformas – Facebook (Meta), Instagram. Anot jos, šios programos žaidžia su vienu iš esminių psichologinių žmogaus poreikių – būti pripažintam „genties“. Šiuo atveju patiktukais, komentarais, peržiūromis.

Geriausias socialinių medijų priklausomybės pavyzdys, anot psichologės, kai pasipuošusių draugų kompanija ne tarpusavyje bendrauja, o naudojasi telefonais.

Psichologė mini ir kitas riziką keliančias veiklas. Kompiuteriniai žaidimai itin patrauklūs dėl savo įtraukiančios, stimuliuojančios aplinkos, apdovanojimų sistemos.

Srautinio turinio (TikTok, Netflix, Youtube) žiūrėjimas ilgina pasyvius laiko tarpus. Internetinis apsipirkinėjimas – galimybė nuolat stebėti mėgstamų daiktų naujienas, itin lengvai juos nusipirkti, tuo labiau, kad pristatymas į namus greitas ir dažnai nemokamas.

PIN ir kitos priklausomybės

K. Petrulėnaitė pastebi, kad PIN turi nemažai charakteristikų, būdingų ir kitoms priklausomybėms. Visų pirma tai negebėjimas kontroliuoti veiklos.

Be to, kaip ir kitų priklausomybių atveju, žmonės, turintys PIN, stengiasi išvengti nemalonių emocijų – nuobodulio, liūdesio, nerimo.

Taip pat žmonėms gali pasireikšti tolerancija ir abstinencija. Kad liktų patenkinti, žmonėms reikia vis daugiau laiko praleisti internete.

Jei neįmanoma naudotis internetu, pasireiškia abstinencijos simptomai – didžiulis troškimas prisijungti, nerimastingumas, dirglumas, miego sutrikimai.

„Įvairios internetinės veiklos skatina dopamino išsiskyrimą, šis procesas suteikia pasitenkinimą ir pastiprina tolimesnį interneto vartojimą arba skatina būtinai prisijungti vėliau.

Tačiau, kad vėliau pajustume panašų pasitenkinimo lygį, mums reikia internete praleisti daugiau laiko arba paįvairinti jo turinį“, – aiškina psichologė.

Kodėl įsitraukiama į PIN

„Kiekvienas atvejis išties individualus, tačiau tyrimų duomenys rodo ir iš praktikos matome, jog žmonėms, kurie labiau linkę į bet kokią priklausomybę, o kartu ir į PIN, būdingas impulsyvumas, žemas pasitikėjimas savimi, aukštas nerimo lygis“, – sako psichologė K Petrulėnaitė. Riziką didina ir aplinkos veiksniai – socialinės paramos  trūkumas, stresinės gyvenimo situacijos.

PIN taip pat gali būti susijęs su kitais psichologiniais, o ypač nuotaikos sutrikimais. „Žmonės, patiriantys depresiją, socialinėse medijose, žiūrėdami serialus arba žaisdami gelbsti save nuo liūdesio, beviltiškumo jausmo. Žmonėms, kurie turi socialinį nerimą, tiesioginis kontaktas atrodo per daug grėsmingas,  todėl jie teikia pirmenybę susirašinėjimui“, – aiškina psichologė.

„Kita vertus, šiame skaitmeniniame pasaulyje net stabiliausias psichologine prasme žmogus gali tapti priklausomas nuo interneto, nes turbūt pavojingiausias, tačiau absoliučiai neišvengiamas aplinkos veiksnys, didinantis PIN riziką, – lengvas interneto pasiekimas ir jo būtinybė kasdieniniame gyvenime“, – pastebi K. Petrulėnaitė.

Poveikis realiam gyvenimui

Psichologės teigimu, PIN paveikia turbūt visas žmogaus gyvenimo sritis. Darbinėje ar akademinėje srityje mažėja produktyvumas – žmogus vėluoja atlikti darbus, atlieka nekokybiškai arba jiems aukoja laiką, skirtą poilsiui, miegui.

Asmeniniame gyvenime žmogus tampa izoliuotas, teikia pirmenybę virtualiam bendravimui, apleidžia fizinę veiklą, hobius, savęs priežiūrą. „Iš pirmo žvilgsnio gal ir neatrodo apleidęs save ar socialinius ryšius, tačiau kiekviena jo veikla skirta parodyti visuomenei (žiūrėkit, pasportavau, sveikai ir dažniausiai prašmatniai pavalgiau, gerai leidau laiką su draugais) ir nebūtinai yra nuoširdžiai mėgstama“, – sako K. Petrulėnaitė.

Be to, šeimoje gali kilti konfliktų dėl neįsitraukimo į šeimos veiklas – buitį, tradicijas, laisvalaikį. Žmogui paroje nebeužtenka laiko antrai pusei, vaikams, tėvams.

PIN gali padidinti ir psichologines problemas – privesti prie miego sutrikimų, ADHD, nerimo, taip pat sukelia kaltės, gėdos, neapykantos sau jausmus dėl iššvaistyto laiko.

Kaip padėti sau

Pasak psichologės, žmogus, norintis sau padėti, turi aiškiai suvokti, kuo tam tikros veiklos internete yra jam  kenksmingos. Tai pati sunkiausia dalis. Ją įveikus, yra daug būdų sumažinti interneto naudojimą.

Vieni apriboja veiklų internete pasiekiamumą, pavyzdžiui, palieka tik prieigą prie programų, reikalingų darbui, navigacijai. Kiti siekia kuo daugiau sportuoti, susitikinėti su bičiuliais. Taip pat padeda ir programos, kurios seka laiką, praleistą  vienoje ar kitoje veikloje, kai kurios programėlės gali net apriboti probleminės veiklos pasiekiamumą.

„Neuromedos“ psichologė pastebi, kad į specialistus dažniausiai kreipiamasi dėl kompiuterinių žaidimų, kompulsyvaus pornografinio turinio vartojimo, lošimo, kai problema pradeda trukdyti kasdienybėje.

Specialistas žmogui padeda išsikristalizuoti visas probleminio elgesio pasekmes. Kartu su psichologu žmogus ieško priežasčių, kada ir kodėl labiausiai norisi prisijungti prie interneto, o galiausiai ieškoma tinkamų įrankių ar įveikos strategijų dorotis su PIN.

Apie „Neuromedą“

„Neuromeda“ – 22-us savo veiklos metus skaičiuojantis psichikos sveikatos centras Kaune. Nuo pat savo įsikūrimo pradžios ji orientuojasi tiek į suaugusiųjų, tiek vaikų ir paauglių psichiatrinės, psichologinės, psichoterapinės, neurologinės pagalbos teikimą. Įstaigoje dirba visi šiai pagalbai teikti reikalingi specialistai: vaikų ir suaugusiųjų psichologai, psichiatrai ir psichoterapeutai.