Nemokamai tualetu leidžiančios pasinaudoti kavinės sulauks didesnių lengvatų

Komitetas šiam siūlymui dauguma balsų pritarė, vienas narys susilaikė, vienas balsavo prieš.

Teikiamo sprendimo projekto tikslas - atsižvelgiant į viešųjų tualetų lankomiausiose miesto vietose trūkumo problemą numatyti didesnes nekilnojamojo turto mokesčio lengvatas toms kavinėms, kurios suteikia galimybę klaipėdiečiams ir miesto svečiams nemokamai pasinaudoti tualetu.

Anot pakeitimus inicijuojančiųjų, dabar galiojanti tvarka verslininkams nėra patraukli.

Šiuo metu numatyta fiksuota 174 Eur dydžio nekilnojamojo turto mokesčio lengvata asmenims, Klaipėdos senamiestyje ir Smiltynėje teikiantiems sanitarinių mazgų, atitinkančių higienos normas, viešas paslaugas.

Taip pat galioja reikalavimas, jog sanitarinių mazgų paslaugas teikiančių kavinių plotas negali viršyti 100 kvadratinių metrų ploto.

Dėl šios priežasties per metus dėl lengvatos ir sanitarinio mazgo paslaugų teikimo kreipiasi tik 1-2 asmenys.

Pavyzdžiui, 2023 metais dėl nekilnomojo turto mokesčio lengvatos kreipėsi du asmenys, bet patvirtintas tik vienas, kadangi kitas neatitiko reikalavimų.

Siūloma, jog dabar būtų teikiama 50 proc. nekilnojamojo turto mokesčio lengvata kavinėms, esančioms Klaipėdos miesto istorinėje dalyje - Naujamiestyje ir suteikiančioms galimybę visiems nemokamai pasinaudoti tualetu.

Taip pat siūloma 100 proc. nekilnojamojo turto mokesčio lengvata kavinėms, esančioms Senamiestyje ir Smiltynėje ir suteikiančioms galimybę visiems nemokamai pasinaudoti tualetu.

Taip pat norima atsisakyti reikalavimo, kad kavinės plotas negali viršyti 100 kvadratinių metrų ploto.

Šiuo metu kuriamas ženklas, reiškiantis, jog įstaigoje galima pasinaudoti nemokamu tualetu.

Tikimasi, kad šia mokesčio lengvata kasmet naudosis 5-10 kavinių, tokiu būdu prisidėdamos prie viešųjų tualetų trūkumo problemos sprendimo.

Apskaičiuoti neįmanoma

Tikslios sumos, kiek dėl tokio sprendimo Savivaldybės biudžetas per metus nesurinks mokesčių, nustatyti sunku.

Pavyzdžiui, 2020 m. tokia lengvata pasinaudojo 9 asmenys, Savivaldybės biudžetui tai kainavo 4,7 tūkst. eurų.

2021 m. lengvata naudojosi 10 asmenų, tam reikėjo 6,9 tūkst. eurų.

2022 m. lengvata naudojosi 6 asmenys, tam reikėjo 4,9 tūkst. eurų.

2023 m. lengvata naudojosi šeši asmenys, o į Savivaldybės biudžetą dėl to nesurinkta 3,7 tūkst. eurų.

Siūlomų pakeitimų, kuriais būtų atsisakyta kavinių ploto iki 100 kvadratinių metrų ribojimo ir padidintas galimas lengvatos dydis, tikėtina, kasmet suteikiamų nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų suma galėtų padidėti iki 10-20 tūkst. Eur.

Priemonė turizmo neskatina

Visgi klausimą svarstant Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje konstatuota, kad tokia lengvata nėra turizmą skatinanti priemonė.

„Kiekvienam tikslui pasiekti reikia deramų priemonių. Visiškai normalu ir civilizuota, kad žmogus ateina į kavinę, perka paslaugą, kavą ar arbatą ir taip yra skatinamas verslas, veikiantis Senamiestyje. Manau, šios priemonės yra iškreiptos ir neatitinkančios savo tikslų kaip turizmą skatinanti priemonė“, - kalbėjo Klaipėdos miesto tarybos narys Ugnius Radvila.

Jam pritarė ir kitas Tarybos narys Vidmantas Dambrauskas.

„Visoje Europoje yra verslo skatinimas, kai atėjęs į kavinę tu kažką nusiperki“, - nuomonę dėstė V. Dambrauskas.

Tačiau jis pasidžiaugė, jog viešųjų tualetų trūkumo problemą Senamiestyje yra bandoma spręsti.

„Kadangi Senamiestyje beveik nėra vietos, kur galėtume išlaikyti sanitarinius atstumus nuo pastatų, nuo maitinimo įstaigų ir panašiai, todėl ši idėja yra bent kažkoks bandymas šią problemą išspręsti, aš ją palaikysiu“, - dėstė V. Dambrauskas.

Jis pridūrė, jog šiam sprendimui nepasiteisinus, Klaipėdos Senamiestyje turėtų būti įrengtas viešasis tualetas, iki kurio vestų aiškios nuorodos, kaip tai daroma didžiuosiuose Europos miestuose.