Nuo eglutės puošimo iki emocinio nuovargio: kodėl per šventes norime „pabėgti“

Kodėl per šventes prireikia trumpo atsitraukimo?

Kai prie vieno stalo susėda kelios kartos, namai neišvengiamai prisipildo triukšmo, juoko, skirtingų nuomonių, o kartais – ir įtampos. Tokiais momentais daugeliui prireikia trumpos pauzės. Todėl gruodį natūraliai išauga žaidimų ir socialinių tinklų naudojimas – tai tampa greitu būdu atsitraukti, atgauti kvapą ir bent kelioms minutėms pabėgti nuo šventinio šurmulio. 

Šias tendencijas patvirtina ir realūs duomenys. Lietuvos žaidimų kūrimo ir leidybos įmonės „Nordcurrent“ statistika rodo, kad žaidėjų aktyvumas per šventes pastebimai išauga. Pasak rinkodaros vadovės Ados Mockutės-Jaime, žaidėjų skaičius šventiniu laikotarpiu vidutiniškai padidėja 45 proc., tačiau vidutinis žaidimo laikas išlieka stabilus. 

A. Mockutė-Jaime paaiškina, kad lojalūs žaidėjai šiuo metu žaidžia dažniau, bet trumpesniais intervalais, todėl bendra žaidimams skiriama trukmė nesikeičia. Mobilieji žaidimai tampa trumpa 5–15 minučių pertrauka – greita, mažai įsitraukimo reikalaujančia veikla, kuri netrikdo šventinio ritmo. 

Ji taip pat pastebi, kad žaidimai kai kuriems žmonėms tampa veiksmingesniu poilsio būdu nei socialiniai tinklai: „Žaisdamas žmogus nejaučia lyginimosi spaudimo ar poreikio viską padaryti tobulai. Tai būdas trumpam atsitraukti, o kai kuriems – net savotiška meditacijos forma.“

Šventinė skaitmeninė realybė: emocijos, apie kurias retai kalbame

Psichoterapeutas Dainius Jakučionis patvirtina, kad padidėjęs žaidimų ir socialinių tinklų naudojimas šventiniu laikotarpiu turi aiškų psichologinį pagrindą. „Šventės yra metas, kai žmonės daugiau dalijasi – nori parodyti savo akimirkas, pažiūrėti, ką veikia kiti. Net tie, kurie įprastai per metus įkelia vos vieną ar du įrašus, per Kalėdas pajunta poreikį pasidalinti daugiau“, – sako D. Jakučionis.

Vis dėlto, kaip pastebi psichoterapeutas, šventės turi ir kitą pusę – jos gali sustiprinti vienišumo jausmą. Šis metas primena apie artumo stoką, neišspręstus santykius ar emocinį nuovargį, todėl telefonas tampa greitu būdu pabėgti nuo nemalonių emocijų. Pasak D. Jakučionio, telefonas visada yra po ranka, greitai „įtraukia“, ir tai gali tapti savotiška emocine užuovėja.

Prie to prisideda ir šventiniai maršrutai. Per Kalėdas daug laiko praleidžiama kelionėse pas artimuosius, o kelios valandos automobilyje ar autobuse natūraliai skatina naršyti telefone. Visi šie veiksniai lemia, kad ekranai tampa švenčių palydovais. 

Kai šventės tampa iššūkiu: kaip atpažinti, kad reikia pertraukos?

Šventės ne visada reiškia vien džiaugsmą – jos tampa ir savotišku emociniu testu. Pasak D. Jakučionio, intensyvesnė aplinka greitai išryškina, kiek resursų žmogus dar turi. Pirmieji signalai, kad reikia pauzės, dažniausiai pasireiškia kūnu ir emocijomis – nuovargiu, dirglumu, sunkumu išbūti pokalbyje, nemalonių temų vengimu ar įtampa kakle, žandikaulyje, krūtinėje. Tai ženklai, kad būtų sveika kelioms minutėms atsitraukti.

Tačiau atsitraukti ne visada paprasta. Pasak psichoterapeuto, socialinės normos diktuoja, jog per šventes „turime būti kartu“, todėl trumpas dingimas kai kuriems kelia nejaukumą. Vis dėlto paprasčiausi sprendimai – veiksmingiausi. 

Neutraliausia vieta kelioms minutėms atsikvėpti dažniausiai tampa tualetas, nes tokia pauzė niekam nekelia klausimų. Jei šventėje yra vaikų, pasisiūlymas trumpam su jais pabūti gali tapti natūralia ir nepastebima pertrauka. Be to, trumpas pasivaikščiojimas lauke taipogi leis atgauti balansą nekrintant į akis.

Ne paslaptis, kad aplinkinių reakcijų baimė taip pat gali apsunkinti sprendimą trumpam atsitraukti. Psichoterapeuto teigimu, saugiausia taktika – kuo natūralesnis, nekonfliktinis paaiškinimas. Pavyzdžiui, paprasti pasakymai „Aš trumpam – tuoj grįšiu“ ar „Einam minutėlei įkvėpti oro“ padeda išvengti nereikalingo dėmesio. Kuo mažiau reikšmės suteikiama situacijai, tuo mažiau jos suteikia ir aplinkiniai.

Psichoterapeutas taip pat atkreipia dėmesį, kad žmogui, kuris nėra pratęs kalbėti apie savo poreikius, šventės retai tampa tinkamiausiu metu pradėti tai daryti. Todėl svarbu mokytis atpažinti savo būsenas ir įvardyti ribas iš anksto. Tai padeda išlaikyti vidinį balansą net intensyviausiomis švenčių akimirkomis ir kartu neprarasti ryšio su artimaisiais.

Ekranai šventėse: problema ar natūrali pauzė?

Pastaraisiais metais vis dažniau diskutuojama, ar augantis ekranų laikas per šventes rodo besikeičiančias tradicijas ir silpnėjantį bendravimą. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad žmonės vis dažniau panyra į telefonus nei į pokalbius prie stalo. Tačiau ekspertai tikina, kad tikroji priežastis kur kas paprastesnė.

Jų teigimu, tai nėra ženklas, jog keičiasi pačios šventės – veikiau natūrali pauzė tarp intensyvių veiklų ir bendravimo. Mobilieji žaidimai šiuo atveju tampa greitu ir lengvai pasiekiamu būdu kelioms minutėms atsikvėpti.

Specialistai sutaria, kad žaidimai ir socialiniai tinklai savaime nėra problema – viską lemia aiškios ribos. A. Mockutė-Jaime siūlo šeimoms susitarti dėl bendrų taisyklių, kurios galioja visiems vienodai. Pavyzdžiui, skirti 15 minučių telefonui ir tuomet sąmoningai grįžti prie bendravimo. Pasak jos, draudimai dažniausiai neveikia, tačiau aiškiai apibrėžtos ribos padeda išlaikyti balansą.

Psichoterapeutas D. Jakučionis priduria, kad žaidimai kartais gali tapti ir jungiančia veikla. Žaisti kartu – tai dalintis laiku, o ne nuo jo bėgti. Todėl svarbiausia nepamiršti esminės švenčių prasmės – buvimo kartu, kurio nereikėtų supriešinti su šiuolaikinėmis atsipalaidavimo formomis.