Nuo geležinkelio aklina siena atitverti kretingiškiai šaukiasi pagalbos: „velniškas“ statinys griauna jų gyvenimus

Užstoja tekančią saulę

„Be to, darbininkai turbūt atbulom rankom ją ir statė: žiojėja plyšiai, kai kuriose vietose blokeliai po 5 centimetrus iškilę į viršų,“ – ne tik vaizdu, bet ir broku piktinosi „Pajūrio naujienas“ pasikvietęs Pervažos gatvės senbuvis Eugenijus Platkauskas.

Per šį gremėzdą, anot jo, žmonės nebegali matyti nei šviečiančio kryžiaus, nei rytais tekančios saulės.

„Jeigu valdžia iš mūsų jau ir saulę pasigviešė atimti, tai tokia ir ta valdžia“, – ironizavo pašnekovas.

Jo kaimyno Jurgio Jaso nuomone, dėl „velniško“ statinio krito gyvenamųjų namų vertė. „Jeigu kuris mūsų dabar sugalvotume savo namą parduoti, turbūt, pralaimėtume po 10 tūkstančių eurų – kas gi norės čia įsikurti?

Atvažiavę svečiai juokais jau klausinėja, ar į kalėjimą ir pateko?“ – sakė jis.

Per langus J. Jasas matęs, kad tvoros statyba vyko „tep lep“. Blokelius baltarusiai darbininkai dėjo nenuvalę sniego, o šiam ištirpus liko tarpai. Ko gero, dėl to pravažiuojančių traukinių gaudimas girdisi dar stipriau negu girdėjosi prieš tai.

Tačiau ne tik slogus tvoros vaizdas papiktino gyventojus – bėdų išryškėjo daugiau.

Pasak Reginos Naraškevičienės, Pervažos gatvė kaip užkeikta – neasfaltuojama. „Mano močiutė senovėje namą čia pasistatė, asfaltas nėra klotas nuo karo laikų!

Dabar gi naujus kvartalus tuoj pat skubama sutvarkyti, išgražinti, o mums visą gyvenimą tenka po purvynus maknoti“, – nuoskaudos neslėpė ji.

Po statybų – potvyniai ir purvas

Anot Birutės Šileikienės, statant „garsiąją“ garsą slopinančią tvorą, iškastą pliurzą darbininkai nešę ir vertę tiesiog į palei gyventojų sklypus esantį kanalą, taip užkimšo nuotekų vamzdį, ir štai rezultatas: nutirpus sniegui, o dar ir palijus, daržai skęsta, kai kur vanduo graužia ūkinių pastatų bei garažų pamatus, rūsiai po 15 cm apsemti.

„Visą gyvenimą aš čia gyvenu.

Atsirasdavo šiek tiek vandens po liūčių, bet netrukus ir išsausėdavo. O kad jūros ir ežerai aplink namus susidarytų, to nėra buvę“, – stebėjosi ir Vaidas Janutis.

Jo žodžiais, apie apsemtą gatvę žmonės buvo pranešę „Lietuvos geležinkeliams“, šie iškvietė „Kretingos komunalinio“ ir „Kretingos vandenų“ atstovus. „Kas iš to? Paplėsčiojo rankom kaip vištos sparnais – ir išvažiavo. O mums problemos liko“, – sakė V. Janutis.

Gyventojų ugningas kalbas teko išklausyti ir atsitiktinai Pervažos gatvėje atsidūrusioms Kretingos miesto seniūnės pavaduotojai Almai Patamsienei ir Savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjai Rasminai Beniušienei.

„Ko čia ir atvažiuojat, jeigu esat nepasiruošusios, planų nematėt, nežinot ir nieko pasakyt negalit?“ – pavaduotojai suabejojus, ar gatvėje įrengtas drenažas, drėbė Birutė Janutienė.

Tačiau A. Patamsienė teigė dėl poplūdžio elektroniniais laiškais kaip tik šiomis dienomis jau besiaiškinanti su tvoros projektuotojais ir statytojais, o apie drenažo sistemas geriausiai išmanantys bendrovės „Kretingos vandenys“ specialistai, kuriuos ji į Pervažos gatvę iškvietė telefonu.

Pretenzijos – pavėluotos

Kaip pakomentavo bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ komunikacijos atstovas Gediminas Petrauskas, purvas ant kelio pateko dėl labai aukšto gruntinio vandens lygio statybos aikštelėje.

Projekto rangovas, norėdamas apsaugoti, kad purvas nepatektų į griovį, esantį šalia gyvenamųjų namų, prie kelio krašto įrengė grunto užtvaras.

Tačiau kažkam šį apsauginį barjerą prakasus siekiant sumažinti vandens kiekį ant kelio, galėjęs užsikimšti vamzdis.

G. Petrauskas atkreipė dėmesį, kad drenažo tinklai nėra nei pažymėti plane, nei įteisinti, todėl rangovas nežinojo apie tokio tinklo egzistavimą.

Buvo atlikti drenažo valymo darbai, problema jau išspręsta.

Kad tokių „dyvų“ šioje gatvėje lig šiol nėra buvę, patvirtino ir Vaidas Janutis (kairėje). „Pajūrio naujienų“ nuotr.

Anot „Lietuvos geležinkelių“ atstovo, įmonė „LTG Infra“ triukšmo mažinimo programą įgyvendina visoje Lietuvoje.

Strateginis planavimas vyksta pagal strateginius triukšmo žemėlapius, kuriuos tvirtina savivaldybės ir valstybinė triukšmo prevencijos taryba.

Triukšmo slopinimo sienutes numatyta įrengti ir Kretingos rajono savivaldybėje.

Rengiant projekto sprendinių projektinius pasiūlymus buvo išnagrinėti ir ataskaitoje pateikti 6 skirtingų triukšmo sienelių medžiagų variantai, kurie išsamiai išnagrinėti dešimčia aspektų: kaina, efektyvumas, ilgaamžiškumas, vizualumas, eksploatacija ir t. t.

Įvertinus šių aspektų visumą, pasiūlytas optimalus variantas – triukšmą slopinančią sienutę statyti iš medžio drožlių ir betono mišinio blokelių.

Projektinių pasiūlymų ataskaitoje taip pat buvo pateikta keletas spalvinių sienelės variantų.

Pasiūlymai buvo viešinti visuomenei bei organizuotas viešas sprendinių pristatymas, kuriame dalyvavę gyventojai jokių pastabų dėl sienutės architektūrinių savybių neišsakė.

Galutiniai projekto architektūriniai sprendimai buvo suderinti su Kretingos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi.

Atsižvelgė į namų aukštį

„Triukšmą slopinančios sienutės ilgis ir aukštis parinktas atsižvelgiant į detalius triukšmo matavimo ir modeliavimo rezultatus.

Pervažos gatvėje esantys namai yra dviejų aukštų, todėl, siekiant sumažinti triukšmą iki normos abiejuose aukštuose tiek iš karto po projekto įgyvendinimo, tiek 20 metų perspektyvoje, atitinkamai ir sienutės reikia aukštesnės negu vienaukščiams pastatams“, – sakė G. Petrauskas.

Jo žodžiais, pagal statybų techninį reglamentą gyvenamųjų pastatų tam tikruose kambariuose galimas nepertraukiamas insoliacijos laikas tarp kovo 22 d. ir rugsėjo 22 d. turi būti ne trumpesnis kaip 2,5 val., o urbanizuotose teritorijose gali būti sumažintas iki 2 val.

Atsižvelgiant į triukšmo sienutės atstumą iki Pervažos g. gyvenamųjų namų, galima teigti, kad natūralios šviesos patekimo reikalavimai nebus pažeisti.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas paaiškino, kad sienutės paaukštėjimai numatyti techniniame projekte: „Parinktas optimalus aukštis atsižvelgiant į triukšmo šaltinio altitudę (bėgio galvutė) ir darniai prisitaikant prie šalia geležinkelio kelyno esančio žemės reljefo ir žemės paviršiaus altitudės.

Akustinių plokščių nuokrypiai yra leistini tokio tipo statiniams ir neviršija Statybos techninio reglamento reikalavimų“.

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius patvirtino, kad „Lietuvos geležinkelių“ inicijuotas garsą absorbuojančios tvoros projektas buvo viešinamas, bet gyventojai susizgribo, kai šaukštai jau po pietų – su institucijomis suderinto baigtinės stadijos projekto keisti nebegalima.

Tai „Pajūrio naujienoms“ akcentavo ir Kretingos rajono savivaldybės Architektūros ir planavimo skyriaus vedėja Reda Kasnauskė.

Kretingoje bus įrengta 2 km ilgio ir nuo 3,5 iki 6,5 m aukščio triukšmą slopinanti sienutė.

Projektas didžiąja dalimi finansuojamas iš ES lėšų, taip pat prie projekto finansiškai prisideda ir „LTG Infra“ bei Kretingos rajono savivaldybė.