„Tuga“, portugalas, tarnaujantis „Azov“ tarptautiniame batalione seržantu

Nuo Lisabonos saulės iki Bachmuto griuvėsių: portugalo kario kelias, kuris atskleidžia karo tiesą be jokių filtrų

VE.LT

2026-02-14 16:49

Karas Ukrainoje dažnai matomas per sausus skaičius, žemėlapių pokyčius ar politines deklaracijas. Tačiau už fronto linijos slypi tikros istorijos žmonių, kurie paliko saugų gyvenimą Europoje tam, kad stotų į kovą prieš agresiją.

Vienas tokių – „Tuga“, portugalas, tarnaujantis „Azov“ tarptautiniame batalione seržantu. Jo pasakojimas – tai ne tik kario kasdienybė, bet ir gili įžvalga apie motyvaciją, moralę bei pavojų, kurio Vakarų pasaulis vis dar nenori suprasti.

Nuo Lisabonos saulės iki Bachmuto griuvėsių

Prieš atvykdamas į Ukrainą, Tuga gyveno pavydėtiną gyvenimą. Portugalijoje jis turėjo sėkmingą fitneso instruktoriaus verslą, mėgavosi puikiu klimatu ir stabilumu.

Tačiau 2022-aisiais jis nusprendė, kad negali tiesiog stebėti naujienų sėdėdamas ant sofos. Pasak jo, jei matai blogį ir nieko nedarai, vadinasi, jam pritari.

Kario kelias Ukrainoje nebuvo lengvas: nuo pirmųjų dienų pasienyje su Rusija iki kruvinų mūšių Bachmute ir Zaporižėje.

Galiausiai jis prisijungė prie „Azov“ brigados.

Tuga prisipažįsta, kad apie „Azov“ girdėjo daug kontroversijų, tačiau nusprendė pasitikėti ne žiniasklaida, o savo draugų patirtimi.

Jo nuomone, didžioji dalis to, kas Vakaruose sakoma apie šį dalinį, yra melas. Čia jis rado ne tik aukščiausios klasės pasirengimą, bet ir šeimą, kuriai pasirengęs atiduoti gyvybę.

Kariška tikrovė: tarp gyvybės ir mirties

Seržanto darbas tarptautiniame batalione reikalauja ne tik kantrybės, bet ir didžiulės atsakomybės. Tuga atsakingas už tai, kad kareiviai būtų tinkamai parengti frontui. Jis apibūdina save kaip „klijus“, jungiančius karininkus ir karius.

Kalbėdamas apie mirtį, karys išlieka šaltakraujiškas.

„Tai karas, jis nėra gražus. Tai arba tu, arba kitas žmogus“, – sako jis.

Tuga pabrėžia, kad fronto linijoje negalima per daug galvoti. Jei kiekvieną dieną svarstysi apie tai, kaip arti sprogo sviedinys ar kaip galėjai žūti, tavo psichika tiesiog neatlaikys.

Jo metodas paprastas – kasdienis „perkrovimas“. Kiekvienas rytas yra nauja diena, o praeities klaidos tarnauja tik kaip pamokos.

Vienas šiurpiausių jo pasakojimų susijęs su susidūrimais su rusų kariais.

Tuga pastebi, kad okupantai dažnai pasiduoda arba, išgirdę anglų kalbą ir supratę, kad prieš juos – „Azov“ bei užsienio instruktoriai, pasirenka savižudybę, net nepradėję kovos.

Tai rodo didžiulę psichologinę baimę, kurią kelia šis padalinys.

Priešas: ne durnas, bet be motyvacijos

Tuga griežtai pasisako prieš priešo nuvertinimą. „Niekada nevadinčiau jų kvailiais. Jei negerbsi savo priešo, jis tave nužudys“, – teigia seržantas.

Tačiau jis mato esminį skirtumą tarp Ukrainos gynėjų ir okupantų.

Didžioji dalis rusų belaisvių net nežino, už ką kovoja. Jie atvežami autobusais, neturint jokio asmeninio tikslo.

Kita vertus, yra ir motyvuotų priešų, kurie šventai tiki propaganda apie „nacių“ naikinimą. Tokie kariai yra patys pavojingiausi, nes turi žinių ir noro kovoti, nors tas noras pagrįstas visiška dezinformacija.

„Mes esame Europos vartai“

Viena stipriausių interviu dalių – Tugos kreipimasis į europiečius. Jį siutina girdimos frazės apie „pavargimą nuo karo naujienų“.

Anksčiau savo šalyje gyvenęs vyras puikiai supranta, kad žmonės turi savo ekonominių bėdų, tačiau įspėja: jei Rusija užims Donbasą, jai bus atviros durys į visą Ukrainą, o vėliau – ir į likusią Europą.

Anot kario, šiuo metu vyksta Trečiasis pasaulinis karas, tik jo aktyvioji fazė sausumoje kol kas apsiriboja Ukrainos teritorija.

„Mes giname visą žemyną. Mes esame vartai“, – pabrėžia jis, ragindamas Vakarus suprasti, kad Ukrainos resursai nėra begaliniai ir pagalba yra gyvybiškai svarbi ne tik Ukrainai, bet ir pačiai Portugalijai ar Vokietijai.