Paciento sveikatai sveikatos priežiūros įstaigos padarytos žalos atlyginimas

Piniginė kompensacija dėl sveikatai padarytos žalos ne visada gali padėti sugrąžinti sveikatą, juo labiau prikelti  mirusį artimąjį, tačiau piniginės kompensacijos gavimas ar akreditavimo įstaigos nustatyti pažeidimai ir pritaikytos sankcijos gali nors šiek tiek sumažinti dvasinį skausmą.

Jau treti metai galioja „žalos be kaltės“ atlyginimo modelis, tačiau vis dar dažnai pacientai, kurių sveikatai sveikatos priežiūros įstaiga padarė žalą, ar pacientų artimieji nežino pagrindinių žalos atlyginimo taisyklių.

Taigi, ką svarbu žinoti, jei Jūs ar Jūsų artimieji patyrė dėl sveikatos priežiūros įstaigos suteiktų paslaugų žalą?

Ką reiškia „žalos be kaltės“ atlyginimas?

Paciento sveikatai padaryta žala yra laikomas pakenkimas asmens sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis. Gali būti atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala.

Galiojantis paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo reglamentavimas neįtvirtina kaltės kaip vienos iš būtinųjų sąlygų teisei į tokios žalos atlyginimą atsirasti – jame įtvirtintas atsakomybės be kaltės modelis, todėl šios sąlygos buvimas ar nebuvimas bei jos nustatymas nėra aktualus.

Pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimą, gali reikalauti atlyginti patirtą neturtinę žalą nesant sveikatos priežiūros įstaigos ar sveikatos priežiūros specialisto (pvz., gydytojo) kaltės.

Įstatyme nėra įtvirtinta, kad teisei į žalos atlyginimą atsirasti turi būti nustatyti neteisėti sveikatos priežiūros paslaugas teikusios įstaigos veiksmai.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą teisei į žalos atlyginimą atsirasti yra būtinos šios dvi sąlygos – paciento sveikatai yra padaryta žala ir ši žala nėra neišvengiama.

Teisė į žalos atlyginimą, atsižvelgiant į šį žalos neišvengiamumo kriterijų, iš esmės yra siejama ne su sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtais veiksmais, atliktais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, bet su tuo, ar teiktos sveikatos priežiūros paslaugos atitiko jų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį. 

Asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą

Įstatymas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nurodo šiuos asmenis, turinčius teisę reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo:

• pats pacientas;
• asmuo, kuris buvo mirusio paciento išlaikomas arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, nedarbingi tėvai (įtėviai) ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai);
• mirusio paciento vaikas, gimęs po jo mirties;
• mirusio paciento darbingi tėvai (įtėviai) ir pilnamečiai vaikai (įvaikiai), kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ir glaudus ryšys.

Aukščiau nurodyti asmenys, norėdami gauti žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą, turi kreiptis su prašymu į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją.

Prašymo pateikimas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai ir prašymo nagrinėjimas

Norint gauti žalos atlyginimą reikia kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo.

Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo, išskyrus atvejus, kai civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo paduodamas ikiteisminio tyrimo arba baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu.

Prašyme turi būti nurodyta žala, prašomos atlyginti žalos dydis ir aplinkybės (faktinis pagrindas), pagrindžiančios žalą ir reikalaujamos atlyginti žalos dydį.

Jeigu prašymą pateikia paciento atstovas, prie prašymo pridedamas atstovavimą liudijantis dokumentas, o jeigu prašymą pateikia kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, – jo teisę į žalos atlyginimą patvirtinantis dokumentas (dokumentai).

Prie prašymo taip pat pridedami, jeigu pacientas juos turi, dokumentai, patvirtinantys prašyme nurodytas aplinkybes (faktinį pagrindą).

Komisija sprendimą dėl reikalaujamos žalos atlyginimo priima ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo Komisijoje dienos.

Kai dėl objektyvių priežasčių (sudėtingas žalos nagrinėjimo atvejis (paciento mirtis, neaišku, kurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje padaryta žala), reikalingos papildomos išvados, ekspertizės, kiti sprendimams priimti būtini dokumentai ir kt.) per šį terminą sprendimas negali būti priimtas, Komisija argumentuotu sprendimu gali šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip dar 2 mėnesiams.

Komisija prašymus nagrinėja neatlygintinai.

Kreipimasis į teismą

Jeigu pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, nesutinka su Komisijos sprendime nurodytu žalos atlyginimo dydžiu arba jeigu žalos atlyginimas nenustatytas, jie turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės.

Nagrinėjant bylą teisme atsakovu yra valstybė.