„Aš pats buvau išgyvenęs tą beviltiškumą po to, kai turėjau kompresinį stuburo lūžį. Man buvo uždrausta kilnoti daugiau kaip 3 kg svorio, skausmas buvo nepakeliamas“, - savo istorija dalinasi Liutauras.
Tuomet gydytojai jam siūlė tik vartoti nuskausminamuosius ir nebuvo jokios kalbos apie reabilitaciją. Tiesiog buvo peršama mintis, kad reikia prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų ir kentėti, nes „nieko čia nebepadarysi“.
„Aš negalėjau to suvokti, kaip galima gyventi tik vaistų pagalba ir nuolat jausti nepatogumus ir skausmą. Baisiausias dalykas buvo tas, kad man buvo uždrausta sportuoti“, - sako L. Zubė.
Jis dabar prisimena tuos skausmus, kai negalėjo nei bėgioti, nei sėdėti ilgiau 5 minučių, nes kankino skausmas juosmens srityje.
Padėjo pats sau
„Teko pačiam imtis priemonių ir skirti dėmesį savo paties gydymui. Didelę gyvenimo dalį dirbau sporto treneriu. Patirties jau buvo“, - sako L. Zubė.
Anot jo, po dvejų metų intensyvios savireabilitacijos skausmas pasitraukė negrįžtamai.
Asmeninė patirtis ir sukauptos žinios Liutaurą paskatino tuo dalintis ir su kitais.
„Šiandien aš dirbu su sunkiais ligoniais ir neįgaliais, kurie jau praėjo specializuotą tradicinę reabilitaciją gydymo įstaigoje“, - teigia L. Zubė.
Į jį kreipiasi pacientai, kurie nepasveiko ir jų fizinė būklė nuo gydymo pradžios nepagerėjo tiek, kad jie galėtų grįžti į normalų gyvenimą arba iš viso pokytis neįvyko joks. Tokie pacientai dažniausiai būna nusivylę mūsų gydymo sistema bei ieško išeities.
Skirtingas požiūris
„Aš dirbu kaip gydomojo masažo specialistas ir reabilitacijos treneris. Mano gydymo paslaugos labai skiriasi nuo to, ką pacientas gauna gydymo įstaigoje“, - paaiškina Liutauras.
Jis dirba su pacientais, kurie iš specialistų jau ne vieną kartą girdėjo: „tu daugiau niekada nevaikščiosi“, „nuolat kentėsi skausmą“, „visą likusį gyvenimą reikės vartoti vaistus“ ar net „gulėsite lovoje kaip daržovė“.
„Labai atidžiai įvertinų pacientų būklę. Sunkiems ligoniams kiekvienas neteisingai ir nepajaustai atliktas judesys gali sukelti labai rimtų problemų bei papildomų komplikacijų“, - sako L. Zubė.
Jis sako, kad savo darbe dažnai susiduria su tuo, kad gydytojai nenori gilintis į atskiro žmogaus problemas, o jų verdiktai būna negailestingi pacientui.
„Negalima pasmerkti žmogaus. Kruopščiai jį apžiūrėjus dažniausiai galima rasti, nuo ko būtų galima pradėti kelią į pasveikimą“, - įsitikinęs reabilitacijos specialistas.
Skaudūs žodžiai
Liutauras pasakoja ir savo paciento istoriją, kaip jo žmona išgirdo prognozes.
Pacientas gulėjo pabudęs iš komos, o gydytoja, stovinti visai šalia, jo žmonai sako: „Jūs dar jauna, susikursite naują gyvenimą, o jis niekada daugiau neatsikels, atiduokite jį į slaugą.“
„Ačiū Dievui, mano paciento tokie žodžiai nesugniuždė, o įkvėpė kovai ir dabar jis ne tik kad vaikšto be jokios pagalbos, bet ir reguliariai sportuoja sporto klube“, - sėkmės istorija dalinasi L. Zubė.
Per metus reabilitacijos specialistas atlieka per tūkstantį gydomųjų masažų, šimtai žmonių gyvena be skausmo, vaikšto tie, kuriems nelemta buvo išvis iš lovos atsikelti. Ar galima padėti visiems?
„Ne, deja, po pirminės apžiūros, būna, jog paciento neapsiimu reabilituoti, labai gaila, kad negaliu padėti visiems. Bet džiaugiuosi, jog apie 70 procentų besikreipiančių tikrai gali atsikelti antram gyvenimui“, - sako pašnekovas.
Jis padėti visiems negali ir dėl to, kad nespėja, nes paroje yra tik 24 valandos. Todėl kilo idėja plėsti veiklą ir steigti reabilitacijos centrą.
Centro vizija
„Metus brandinau idėją, viziją, dėliojau už ir prieš. Nusprendėme kurti centrą nuo pamatų“, - sako Liutauras.
Jis jau nusižiūrėjo žemės sklypą apie 30 kilometrų nuo Klaipėdos gražioje vietoje, prie upės, šalia miškai.
„Kursime centrą, kur pacientas nebus ligonis, jis toks nesijaus. Aplinka bus maksimaliai patogi ir draugiška. Tai bus lyg viešbutis, lyg namų aplinka“, - atskleidžia viziją L. Zubė.
Anot jo, nebus jokių atskirų kineziterapijos mažų kabinetų, kurie sukuria slogią nuotaiką. Tai bus bendra didelė erdvė su sportine įranga, kur sportuos ir mokysis vėl judėti pacientai. Kartu sportuos ir gydytojai.
Tikslas suburti kolektyvą ir kad tai taptų bendruomene, o ne ligonine su baltais chalatais. Bus baseinų, pritaikytų tam tikroms pacientų reikmėms ir jų gydymui.
Centre bus draudžiami televizoriai ir telefonai, nes čia atvykstantys turės visiškai „atsijungti“ nuo išorinio pasaulio dirgiklių, kad pasiektų taip trokštamų gydymo rezultatų.
„Tai bus aukšto lygio sanatorija, kur žmogus gyvens gyvenimą ir gaus profesionalų gydymą“, - sako idėjos sumanytojas.
Jis jau paviešino savo planus socialiniuose tinkluose ir sako sulaukęs daug pagalbos siūlymų. Kreipiasi ir žiniomis bei patirtimi norintys pasidalinti gydytojai.
„Ši idėja gali tapti realybe tik su Europos Sąjungos, įmonių ir fizinių asmenų parama. Jau įkūrėme viešąją įstaigą, kurios pagalba pradedame rinkti paramą pirmam etapui - 100 000 eurų žemės sklypui įsigyti“, - sako L. Zubė.
Jis siūlo užsukti į jo socialinio tinklo paskyrą www.facebook.com/masazuotojasliutauraszube.
Ten galima sekti jo pacientų pažangą. Taip pat susipažinti su reabilitacijos centro steigimo eiga.
„Kiekvienas, mažiau arba daugiau, esame susidūrę su negalia, arba net patys turėjome problemų su sveikata - todėl kviečiu drauge sukurti tokią vietą, kur žmonės gaus antrą galimybę gyventi“, - ragina Liutauras.
Sąskaita paramai: LT547300010174086342, VšĮ „Socialinės pagalbos ir paslaugų centras“, į. k. 306146812, Baltijos pr. 123-5, LT-93224 Klaipėda.
Taip pat skaitykite
