Pagrindiniai dalykai, kurie teršia namų orą: kaip to išvengti?

Pasaulio sveikatos organizacija informuoja, kad dėl patalpų oro taršos pasaulyje kasmet miršta 2,4 mln. žmonių. Skaičiuojama, kad patalpų oro kokybė gali būti nuo 2 iki 5 kartų prastesnė nei lauko oro – net lyginant su oru miestų centruose. Tai kelia nerimą, nes žmonės, ypač vaikai ir senjorai, uždarose patalpose vidutiniškai praleidžia net 90 proc. laiko.

Kaip nurodo JAV Aplinkos apsaugos agentūra, didžiausi patalpų oro taršos šaltiniai yra kietojo kuro (pvz., malkų ar anglies) naudojimas maisto ruošimui ir šildymui bei cigarečių dūmai. Toliau rikiuojasi statybinės medžiagos (asbesto dulkės, nauja grindų, sienų danga), namų priežiūros bei higienos priemonės ir drėgmės perteklius, galintis sukelti pelėsį.

Didžiausias pavojus – kasdienėse veiklose

Net ir iš pirmo žvilgsnio visai nekenksmingas dalykas, kaip prisvilęs maistas, gali mums padaryti žalos. Mat prisvilus maistui išsiskiria kancerogenai. Tarp jų – akrilamidas, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai ir heterocikliniai aminai. Todėl jei gaminimo metu prisvilo maistas, rekomenduojama patalpas nedelsiant išvėdinti.

Atėjus šaltajam sezonui, patalpų oro taršos problema Lietuvoje tampa itin aktuali, mat šalyje patalpų šildymas kietu kuru – vienas populiariausių individualių namų gyventojų pasirinkimų. Pakeisti šildymo tipą sunku, nes tai dažnu atveju reikalauja rimtų pertvarkų ir daug kainuoja. Dėl to valstybė siūlo paramą keičiantiems kietojo kuro katilus mažiau taršiomis ir energetiniu požiūriu efektyvesnėmis sistemomis. Tokiomis kaip oras-vanduo šilumos siurbliai.

Cigaretės – nuodas sau ir aplinkiniams

Kitas itin kenksmingas patalpų oro taršalas – cigarečių dūmai. Lietuvoje rūkymas viešose ir bendrose patalpose yra uždraustas. Jei bent vienas daugiabučio kaimynas prieštarauja – draudžiama rūkyti ir balkone. Tačiau draudimai nuo priklausomybių neišgydo. Todėl dalis rūkorių, neturėdami kitos išeities, rūko namų viduje ar automobilyje.

Žinia, cigaretei degant aukštoje temperatūroje, susiformuoja dūmai, kurie yra kokteilis įvairių kenksmingų cheminių medžiagų. Tarp jų – dervos, anglies monoksidas, kancerogenai. Dažnai klaidingai manoma, kad nikotinas sukelia vėžinius susirgimus. Visgi būtent degimo metu susiformuojančios medžiagos – o ne nikotinas – yra pagrindinė su rūkymu susijusių ligų priežastis.

Specialistai pažymi, kad cigaretės dūmai yra kenksmingi ne tik pačiam rūkančiajam, bet ir aplinkiniams. Žala aplinkiniams yra skirstoma į antrinį rūkymą ir tretinį rūkymą. Antrinis rūkymas – kitaip dar vadinamas pasyviu rūkymu – vyksta kai namiškiai namuose, automobilyje pučia dūmą, o šeimos nariai, būdami kartu su jais, tais dūmais kvėpuoja. Tretinis rūkymas – kai cigarečių teršalų įkvepiama ne būnant šalia rūkančiojo, bet kenksmingoms medžiagoms susigėrus į baldus, kilimus, drabužius, vaikų žaislus. Kai kurios medžiagos, nusėdusios ant paviršių, gali išlikti net iki dvejų metų.

Nors cigarečių žala neabejojama, ne kiekvienas rūkorius imasi sprendimo mesti rūkyti. Specialistai skaičiuoja, kad tabako gaminiuose panaikinus degimą kenksmingų cheminių medžiagų išsiskiria kur kas mažiau. Apibendrinę visus mokslininkų sukauptus duomenis, ES ekspertai daro išvadą, kad kaitinamojo tabako aerozolyje yra 80-90 proc. mažiau žalingų junginių nei cigarečių dūmuose.

Dėl šios priežasties kaitinamojo tabako neigiama įtaka patalpų oro kokybei yra mažesnė. Tyrimai rodo, kad, priešingai nei rūkant cigaretes, vartojant kaitinamojo tabako gaminius į aplinką patenka kelis kartus mažesnė žalingų medžiagų įvairovė ir apie dešimt kartų mažesnė šių junginių koncentracija. Dėl to, manoma, ir žala aplinkiniams yra mažesnė.

Rūpinimasis namais – ne visada saugus

Lietuvoje ir kai kuriose kitose šalyse, ypač Rytų Europoje, nemenką pavojų kelia asbestas – itin populiari XX a. statybinė medžiaga, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, yra nuodinga. Senesniuose pastatuose jos vis dar gausu – ji buvo naudojama įvairiais tikslais, nuo šiluminio izoliavimo iki stogų dangos. Šiuolaikinėse statybinėse medžiagose asbesto naudojimas yra draudžiamas, tačiau nematomos, mirtinai pavojingos jo dulkės gali pasklisti į aplinką rekonstrukcijų, remonto metu. Todėl, pavyzdžiui, griaunant sienas, apšildytas asbestu ar keičiant asbesto šiferio stogus, būtina naudoti respiratorius ir, prieš vėl naudojant patalpas, jas gerai išvalyti bei išvėdinti.

Naujai įrengtose patalpose, įskaitant biurus, pavojų kelia cheminės medžiagos, naudojamos vidaus apdailai ir medžiagų atsparumui didinti (dažai, lakai, klijai ir kt.). Dėl to įsikėlus į dar dažais kvepiantį naują būstą ar biurą reikėtų kuo dažniau vėdinti patalpas.

Žmogaus sveikatai nepalankūs yra ir agresyvūs kasdienio valymo chemikalai. Juose gausu lakiųjų medžiagų, kurios nesunkiai patenka į mūsų plaučius, sukelia alergijas ir kitus negalavimus. Renkantis namų švaros priežiūrai skirtus produktus, siūloma atidžiai įvertinti jų sudėtį, o patalpų vėdinimas namų ruošos metu ir po jos turėtų tapti geru įpročiu.

Prastai vėdinamose, drėgnose patalpose dažna problema būna įsiveisęs pelėsis, kuris skleidžia sveikatai kenksmingas sporas. Šios problemos prevencija gana nesudėtinga – patalpų vėdinimas ir nuolatinė oro drėgmės stebėsena. Tačiau jau esamos problemos sprendimas nėra paprastas. Kovojant su pelėsiu namuose gali prireikti agresyvių priešgrybelinių chemikalų ir iš naujo nutinkuoti bei perdažyti sienas ir lubas.